„Pernai turėjome mažiausią, kiek čia skaičiuojame rezultatus, teisėjų skaičių. Turime 786, kaip žinote, teoriškai, teisėjus, kurie galėtų dirbti. Pernai realiai dirbančius turėjome 703 teisėjus“, – per Teisėjų tarybos posėdį penktadienį sakė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Nacionalinės teismų administracijos atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad mažiausias teisėjų skaičius registruojamas nuo teismų sistemos darbo pradžios Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
Pasak S. Rudėnaitės, 2022-aisiais atrankų buvo daug ir daugiau negu 2021 metais, priimta 30 naujų teisėjų, tačiau 42 buvo atleisti.
„Vadinasi, atleidome daugiau, negu priėmėme“, – sakė S. Rudėnaitė.
Dalis teisėjų atleisti dėl natūralių priežasčių – pasibaigus įgaliojimų laikui, tokių teisėjų buvo 22, sulaukus pensinio amžiaus – devyni.
„Kiti dėl darbo krūvių, neadekvačių darbo sąlygų, atlyginimų, tiesiog paliko savo pareigas“, – sakė S. Rudėnaitė. Savo noru pasitraukė aštuoni teisėjai.
Teisėjų tarybos posėdyje buvo svarstomas prezidento Gitano Nausėdos dekretas atleisti iš pareigų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Liną Navickytę. Po dvejų metų darbo šiame teisme civilines bylas nagrinėjanti teisėja traukiasi savo noru, kaip priežastį teisininkė kolegoms įvardijo didelius darbo krūvius ir teisėjams talkinančio personalo trūkumą.
L. Navickytė pati posėdyje nedalyvavo, tarybos nariai nurodė, kad kolegoms nepavyko įkalbėti teisėjos likti dirbti teisme. Anksčiau Teisėjų taryboje buvo svarstoma ir daugiau teisėjų prašymų, teisėjai priežastimis atleisti juos iš šio teismo nurodė pernelyg didelį darbo krūvį, mažas algas.
Apie 2022 metų Lietuvos teismų veiklos rezultatus bei tendencijas buvo kalbama ir renginyje penktadienį Vilniuje, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
„Metus praleidome su didžiausia skyle, žiojančia teisėjų etatų sąraše – net 10 procentų teisėjų laisvų etatų“, – per šį renginį sakė Teisėjų tarybos sekretorius Ramūnas Gadliauskas.
Pasak jo, kai kuriuose apylinkių teismų rūmuose liko dirbti po vieną teisėją
„Nėra gera padėtis“, – teigė R. Gadliauskas.
Lietuvos teismuose daugėja teisėjų moterų, tik trečdalį teisėjų sudaro teisėjai vyrai, teisėjų vidutinis amžiaus – apie 50 metų.
„Tai atskleidžia, kad reikalavimai teisėjui – kruopštumas, atsakomybė, sugebėjimas vienu metu atlikti kelis darbus ir toks neadekvatus atlyginimas šiuo metu vyrų, ypač jaunosios kartos, nevilioja, jie pasirenka siekti karjeros kitose teisininko profesijose“, – sakė R. Gadliauskas.
Pasak jo, dabar labai retai į teismus ateina patirtį kitose srityse sukaupę teisininkai, dažniausiai teisėjais nori tapti teisėjų padėjėjai.
Teisėjų korpusas traukiasi, tačiau duomenys rodo, kad bylų daugėja.
„Statistiniai duomenys rodo, kad padidėjo bylų skaičius, palyginti su 2021 metais. 193 tūkstančiai bylų iš viso sistemoje, kai buvo 188 tūkstančiai 767 bylos“, – per Teisėjų tarybos posėdį sakė S. Rudėnaitė.
Pasak jos, „bylų kiekių neprognozuoti sprogimai“ yra administraciniuose teismuose – nelegalių migrantų bylos ir apygardų administraciniuose teismuose atliekų tvarkymo skolų bylos.
Bylų nagrinėjimo terminai visuose teismuose, išskyrus apylinkių, yra šiek tiek pailgėję, tai susiję su neužpildytais etatais, kitomis priežastimis.
„Apylinkėse sutrumpėjo gal savaitę, apygardose apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų pailgėjo savaite“, – sakė S. Rudėnaitė.
