Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pateikia neraminančią prognozę, kad ilgainiui viesulų tik daugės.
„Klimato kaita lemia šiltesnį klimatą, todėl sąlygos formuotis viesulams tampa palankesnės. Galingi ir aukšti debesys formuojasi dažniau, todėl Lietuvoje ir kitose vidutinių platumų teritorijose viesulai, panašu, tapo dažnesni ir stipresni. Taip pat ilgėja laikotarpis, kuomet gali susidaryti viesulai – tai šiltojo sezono reiškinys“, – rašoma LHMT feisbuko puslapyje.
Sinoptikai primena, kaip apsisaugoti prasidėjus viesului: „Kai viesulas artėja, slėpkitės rūsyje ar kambaryje be langų. Jei esate lauke, ieškokite saugios priedangos. Vairuojant automobilį nedarykite klaidos ir nesislėpkite po tiltais – tai gali būti pavojinga. Galiausiai, apsiginkluokite kuo galite ir laukite, kol viesulas praeis.
Būkite saugūs ir visada reaguokite į sinoptikų prognozes - mūsų tikslas buvo, yra ir bus teikti patikimą informaciją ir kuo tikslesnes prognozes, įspėti apie artėjančius pavojingus orų reiškinius ir užtikrinti visuomenės ir turto saugumą.“
Griaunanti jėga – milžiniška
Klimatologas Arūnas Bukantis sako, kad dėl viesulo centre išretėjusio oro, jo centre slėgis gali būti net 100 ar 200 hektopaskalių mažesnis nei viesulo išorėje esantis slėgis. Dėl to, jei viesulo kelyje pasitaiko pastatas – jis paprasčiausiai sprogsta dėl susidariusių slėgio skirtumų. Todėl praktiškai, atlaikyti viesulo jėgos negali net ir pagal naujausius standartus pastatyti namai.
„Dėl to viesulas ir nukilnoja, išrauna stogus. Ir pirmiausia, nukenčia tie statiniai, kurie yra silpnesni, laikino pobūdžio arba pastatyti nesilaikant tinkamų standartų, kurie yra privalomi Lietuvoje. Bet viesulas tampa pavojingas bet kuriam statiniui, net ir pačiam stipriausiam“, – tvirtina A. Bukantis.
Klimatologas ragina pastebėjus, jog jūsų gyvenamojoje vietoje yra prognozuojamas audringas laikotarpis (dažniausiai tokias prognozės skelbiamos 2-3 paros iki audros), pagalvoti ar neturite lauke padėtų, lengvai į orą pakeliamų daiktų ar po medžiais stovinčių automobilių.
Be to, reikėtų pagalvoti ir apie vietą, kur, jeigu kiltų audra, būtų galima greitai ir operatyviai pasislėpti.
„Tam labai tiktų rūsys. Jeigu namuose yra rūsys – tai yra saugiausia vieta tokiais atvejais išvengti sužalojimų ir netgi žūčių“, – įspėja A. Bukantis.
Per viesulą Šiaulių rajone nukentėjo moteris su vaiku
Šeštadienį praūžęs viesulas pridarė žalos Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Galingas oro masės sūkurys vartė elektros stulpus, su šaknimis rovė medžius, plėšė namų stogus ir vertė ūkinius pastatus.
Turimais duomenimis, Šiaulių rajone nukentėjo mažametis vaikas ir jo mama.
„Vaiką sužalojo dūžtantis stiklas, mamą – krentantys baldai. Sužalojimai nėra stiprūs, bet dar nėra aišku, ar jie gydomi ambulatoriškai, ar vis dar ligoninėje. Labiausiai nukentėjo turtas“, – skelbia LHMT.
Viesulas Šiaulių rajone įsisuko liepos 13 d. apie 17 val. Pagal užfiksuotus vaizdus daroma prielaida, kad jis pradėjo formuotis Kelmės rajone, Grinių-Pakražančio apylinkėse, 55 km į pietvakarius nuo Šiaulių.
Gyventojai prisimena viesulo siaubą: „Žiūrėjom, kaip stogą nešė. Atsisukam, žiūrim, kad sodo nebėra“
Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalijasi vaizdo įrašais, kaip atrodo Burbaičių piliakalnis po šeštadienį Kelmės rajone prasisukusio viesulo. Kiti atėję apžiūrėti neslepia nuostabos:
„Siaubingai.Tikrai, kad baisu. Va, namai nuvartyti. Ten reikėjo pažiūrėti, ten be stogų trobos.“
„Net neįsivaizduoju, kokia čia jėga turėjo būti. Ąžuolai susukti, baisu.“
Šalia esančio kaimo gyventojai neslepia – dar ir šiandien sunku atsigauti po patirto siaubo:
„Tiesiog į kampą atsitūpiau, prie pečiaus, akis užmerkiau – šiferiai skraido.“
„Žiūrėjom, kaip stogą nešė. Atsisukam, žiūrim, kad sodo nebėra.“
Panašus viesulas paskutinį kartą Lietuvoje buvo susiformavęs 1981 metais. Tuokart jis sukosi Širvintose, ir kėlė ne tik stogus nuo namų. Pakeltas į orą buvo ir arklys.
