„Rusija Lietuvos neokupuos, nebe tie laikai, pareiškiu kategoriškai... Lietuva turi pagrindinius dokumentus ir atitinkamus instrumentus saugumo sistemai užtikrinti“, – tikino tautą Lietuvos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Tačiau: „Jei Rusijos pamišėliai sumanytų užimti Lietuvą, jie tai padarytų per keletą minučių“, – pareiškė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
Oi ne: „Lietuva užpuolimą atremtų geriau nei Gruzija“, – kerta atgal Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Su kuo? Nes „Lietuva teturi tik vieną apypilniai sudarytą batalioną“ (kariuomenės, aut. past.), – teigia Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Tai šiandien būdingi vienas kitam prieštaraujantys Lietuvos valstybės aukščiausių vadovų pareiškimai, atsiliepiant į Rusijos karinį išpuolį prieš Gruziją ir bandant suvokti Lietuvos padėtį tokio pirmojo milžinės valstybės ginkluoto išpuolio prieš buvusią jos okupuotą mažytę nepriklausomą valstybę akivaizdoje.
Prie jų pridėkim 31 Seimo nario oficialų klausimą Konstituciniam Teismui, ar NATO žinioje esančios karinės pajėgos, vykdydamos narystės tarptautinį įsipareigojimą, gali ateiti į Lietuvą ir padėti jai gintis nuo užpuoliko, žinoma, tikintis neigiamo atsakymo, turėsime lietuvių tautos ir jos tauriausių vaikų krauju iškovotos nepriklausomos valstybės saugumo ir pasiruošimo jį ginti paveikslą istorinių sukaktuvių išvakarėse.
Kas iš tikrųjų jame piešiama? Yra pavojus Lietuvai ar jo nėra? Jeigu yra, ar gali Lietuva nuo jo apsiginti, ar ne? Ar paveikslas tik visiškai nesusigaudančių ir nei vienu, nei kitu atveju nežinančių, ką daryti, aukščiausių valstybės vadovų bei tautos atstovų Seime priešrinkiminis vaizdelis?
Jeigu jau kaip ant delno išklotas Rusijos karinis užpuolimas buvusios jos okupuotos nepriklausomos Gruzijos, kuriam Vladimiras Putinas pradėjo ruoštis vos tik įsėdęs į valstybės vadovo kėdę, ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo penki pagrindiniai užsienio politikos principai Česlovui Juršėnui dar neparodo Kremliuje atgimstančios carų imperialistinės tikrovės, kyla rimtas klausimas, ar jis savo kėdėje Lietuvos Seime sėdi? Taip pat kažin ar savo vietoje ir krašto apsaugos ministras – buvęs žandikaulio chirurgas Juozas Olekas, jeigu jis nuo Rusijos išpuolio ketina Lietuvą apginti su vienu nepilnu batalionu? Ir dar rimtesnis klausimas: ar Lietuvos valdžioje tokie tik jie du?
Nebeminėsiu čia Rusijos prezidento tų penkių užsienio politikos principų, kaip vienos iš priemonių atkurti buvusią carų ar sovietinę Rusijos imperiją, nes juos jau aptariau šioje skiltyje prieš dvi savaites straipsnyje „Ar ne per ankstyvas džiaugsmas?“, ir nebekartosiu žymių politikų užsieniečių irgi ten pat aptartų Lietuvai nurodytų pavojų, tačiau, jeigu ir pasikartosiu, visgi drįstu priminti Lietuvos visišką nepasiruošimą gintis.
Nepaisant, ką J. Olekas besakytų, krašto gynyba – kol kas tik nulis. „Mūsų gynybos pagrindas yra NATO penktojo straipsnio numatoma kolektyvinė gynyba“ – šovė į Seimo narius jų klausinėjamas ministras. Taip yra, tačiau kol kas tas pagrindas – tik penktajame straipsnyje, kurį irgi nori atimti 31 Lietuvos Seimo narys net su Konstitucinio Teismo pagalba, bet kas yra tikrovėje? Tik penki (?) NATO oro policijos žvalgybiniai lėktuvai. Tai ir viskas. Ar ne, gerbiamas Tėvynės gynybos vadove?
Aišku, perdėtas Prezidento Valdo Adamkaus teiginys „per keletą minučių“, tačiau toks sustiprinimas visgi ir vietoje, ir laiku. Jis buvo būtinas. Jeigu ne kam kitam, tai bent praverti Česlovo Juršėno ir Juozo Oleko akims. Beje, dar pakartotinas ir tautai žinoti, kad, Rusijai pradėjus karą, Lietuvai užimti reikės tik tiek laiko, per kiek Rusijos greitieji tankai iš Tilžės numauros iki Zarasų. Nes prie Tilžės nėra nieko, kas bent minutei juos galėtų sulaikyti. Nieko nėra nė kitur prie Lietuvos – Rusijos valdomo, JAV prezidento Roosevelto po karo jai padovanoto, Karaliaučiaus sienos. Nesiginčysiu su Č. Juršėnu įrodinėdamas jam, kad ten, beje – ir kitur Lietuvoje, ginti ją nuo galimo Rusijos išpuolio karinės jėgos reikia, ir reikia tuojau pat, nei su J. Oleku dėl jo tokio didelio pasitikėjimo NATO penktuoju straipsniu, tačiau visgi vėl kreipiuosi į Prezidentą, prašydamas, kad jis visa savo turima galia, kaip vyriausiasis Lietuvos ginkluotų pajėgų vadas, įsakytų pavaldiniams tokia jėga pasirūpinti. Ir nedelsiant.
Tačiau kur ją gauti ir kaip? Iš vieno nepilno bataliono Lietuvą ginančios, nors ir prie sienos laikinai rusus sulaikyti pajėgios kariuomenės, bent kol, sakykim, pagal J. Oleko minimą penktąjį paragrafą atsiras NATO tankai, nesudarysi ne tik per naktį, bet nė per metus. Ją gauti reikės irgi iš kitur. Ir turbūt tik pagal tą patį penktąjį paragrafą, jeigu jis iš tikrųjų bus toks veiksmingas, kaip J. Olekas tiki. Bet tuojau pat ir kliūtys. Ryškiausia jų – čia jau minėtas 31 Seimo narys. Šalia jų bus ir pritariančių Č. Juršėnui. Kaip su jais susidoroti? Šiuo atžvilgiu kelių, net nė dviejų, nuomonių būti negali. Lietuvą reikia ginti. Vieni patys nesame pajėgūs. Reikia pagalbos. O ji gali ateiti ne iš kur kitur, bet tik iš NATO. Ir ne paragrafais, bet tankais, lėktuvais, raketomis bei visomis kitomis šiuolaikinėmis moderniomis priemonėmis. Ir ne tada, kai rusų tankai jau bus Gudijos pasienyje.
Jie turi būti sunaikinti prie Lietuvos – Karaliaučiaus sienos, vos tik jiems užvedus motorus puolimui. O taip padaryti bus galima, jeigu Lietuvoje bus nuolatiniai NATO kariniai daliniai, kaip mūsų valstybės karinių dalinių bendrininkai, išdėstyti taip pat, kaip ir Lietuvos kariuomenė. Valstybės saugumui užtikrinti šiandien kitos išeities nėra. Bet iš dabartinių valstybės vadovų laikysenos, tikėčiau – išskyrus Prezidentą Valdą Adamkų, kuris mielai sveikintų amerikiečių dalinius, nujaučiu, toks siūlymas vargiai ar pritarimo susilauktų. Ir tai dar viena didelė lietuvių bėda atkuriamos Rusijos imperijos naudai. Taigi – Lietuvos pražūčiai. Tad kur išsigelbėjimo ieškoti? Rinkimuose?
Tačiau ar yra kandidatų į Seimą, šiems mano siūlymams pritariančių? Manau, kad taip, tačiau kol kas jie nepastebimi. Jie būtinai turi išsiryškinti, dabartinę tikrovišką Lietuvos padėtį dėl Rusijos pavojaus rinkėjams išaiškinti, pasisakyti ką ir kaip jie darys šiai pavojingai padėčiai pašalinti, žinoma, jeigu bus išrinkti, ir prašyti rinkėjo balso. Tikrai nelaimė būtų Lietuvai, į Seimą pasirinkusiai čia minimą 31 seimūno derinį. Ir tik tada Lietuva galės būti saugi ir, aišku, laiminga, jeigu naujo Seimo sudaryta nauja Lietuvos Vyriausybė NATO dalinių pasikvies, o šie kvietimą priims ir į mūsų žemę atvyks, pasiruošę padėti lietuviams ją apginti. Ir tik tada būsime tikri, kad NATO penktasis straipsnis veikia.
