„Kiekvienas įvykis yra individualus ir reikalaujantis kruopštaus ekspertų darbo bei institucijų bendradarbiavimo, todėl tikrąsias įvykių priežastis nustatyti gali prireikti nemažai laiko. Dedame visas pastangas, kad atsakymai būtų kuo greičiau“, – LTSA pranešime cituojamas Kelių transporto eismo įvykių tyrimų vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas.
Pasak J. Petrausko, LTSA tyrėjų 3 metų patirtis rodo, kad tyrimo eigai įtakos turi kokybiškai surinkta eismo įvykio informacija, ar yra galimybė apklausti eismo įvykio dalyvius ir liudininkus, ar jie bendradarbiauja ir t. t.
Į eismo įvykio vietą nuvykę LTSA specialistai surenka medžiagą, kuri perduodama LTSA tyrėjų komandai. Tuomet prasideda tyrimo procesas: nagrinėjama eismo įvykio vietoje surinkta medžiaga, informacija iš registrų ir kitų įstaigų, vertinami net vairavimo egzaminų rezultatai, informacija apie transporto priemonės techninę būklę, tachografo duomenys, kuriuose užfiksuotas transporto priemonės greitis bei vairuotojo darbo ir poilsio režimas, eismo dalyvių pažeidimų istorija, oro sąlygos, saulės akinimas, vairuotojo medicininės pažymos galiojimas.
Siekiant nustatyti eismo įvykio pasekmių priežastis, vertinama automobilių saugos sistemų suveikimas, saugos diržų segėjimas, vaikiškų kėdučių tinkamas naudojimas ir visos svarbios detalės.
Kaip rodo kelerių metų LTSA tyrimų statistika, dažniausios skaudžių eismo įvykių priežastys nekinta jau kelerius metus. Pagrindinė – vairuotojų ir kitų eismo dalyvių elgsena: vairuotojų neatidumas, neatsakingumas, pašaliniai veiksmai vairuojant, saugaus atstumo nesilaikymas, netinkamai įvertinamas atstumas tarp transporto priemonių.
Taip pat neįvertinama kelio dangos būklė, chuliganiškai vairuojama, skubama, nepasirenkama saugaus ar leistino greičio, jis viršijamas, vairuojama apsvaigus nuo alkoholio. Išvardytos priežastys 2020–2022 metais sudarė 43–56 procentus visų nustatomų priežasčių (2020 m. – 56 proc., 2021 m. – 47 proc., 2022 m. – 43 proc. visų nustatytų tirtų eismo įvykių priežasčių).
LTSA tiria kelių transporto eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus, ir eismo įvykius, kuriuose daly-vavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė (M2, M3, N2, N3 kategorijų) ir buvo sužeistas bent vienas žmogus.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. šalies keliuose žuvo 120 žmonių.
