Pardavimų kiekiai išlieka stabilūs. Kainos, palyginti su paskutiniais dviem 2022 metų ketvirčiais, taip pat. Tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu pačiu laikotarpiu prieš metus naudotų automobilių rinkos apyvarta išaugo daugiau nei 100 mln. eurų, o pardavimo sutarčių kiekis ir liko tas pats.
Palyginti apžvelgiamus pirmuosius tris šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo visų amžiaus grupių transporto priemonių vidutinė kaina. Finansine išraiška daugiausiai – 5,9 tūkst. eurų –brango naujausi, 1 metų amžiaus dar nesulaukę automobiliai. Procentine išraiška didžiausias kainos kilimas pastebėtas 11–15 ir 16–20 metų amžiaus sulaukusių automobilių grupėse. Augimas siekė atitinkamai 21 ir 25 proc.
Vidutinis įvežamų į Lietuvą automobilių amžius progresyviai mažėja jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės. Šį kartą jis rekordiškai mažas – 10 metų ir 12 mėnesių. Pirmą kartą peržengta 11 metų riba.
Importuojamų automobilių pasiskirstymas pagal kuro rūšį taip pat išlieka stabilus. Daugiausiai įvežami dyzeliniai automobiliai. Jie sudaro liūto dalį, kuri paskutinį ketvirtį siekia tiek pat, kiek ir prieš metus – daugiau nei 72 proc.
Į mūsų šalį įvežamų transporto priemonių pirkėjų degalų rūšies pasirinkimas gerokai skiriasi nuo naujų automobilių vairuotojų. Stebint statistiką atrodo, kad pastarieji gerokai daugiau galvoja tiek apie ekonomiją, tiek apie ekologiją. Elektra varomų modelių paklausa per metus išaugo 60 proc. Čia didžiausią dalį sudaro benzininiai ir hibridiniai modeliai. Hibridai sudaro 37,1 proc. per ketvirtį parduotų naujų transporto priemonių. Benzininiai – truputį didesnę dalį, siekiančią 38,8 proc.
Populiariausių naujų automobilių modelių lentelėje atsirado pasikeitimų. „Toyota RAV4“ po ilgo laiko buvo išstumtas žemyn ir neužima nei vienos iš „Top 3“ sąrašo pozicijų, o „Peugeot 208“ sugebėjo per 3 mėnesius padidinti savo pardavimus beveik 8 kartus ir iš 76 sąrašo pozicijos pakilo į 7.
Per pirmuosius tris 2023 metų mėnesius buvo parduota tiek pat transporto priemonių, kaip ir per tą patį laikotarpį prieš metus. Bendras sutarčių kiekis šį ketvirtį siekė 68,5 tūkst. sandorių. Lyginant su tuo pačiu 2022 metų ketvirčiu, pardavimai išaugo 320 sandorių. Naujų automobilių pardavimų kiekiai taip pat liko stabilūs.
Pasikeitimų įvyko tik Lietuvoje jau registruotų bei pirmą kartą į mūsų šalį įvežtų automobilių pardavimuose. Tačiau ir čia pokyčiai nėra dideli. Importuojamų transporto priemonių kiekis krito 4 proc. Įvežta 800 automobilių mažiau nei prieš metus.
O šalies viduje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduota daugiau automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vietinių pardavimų kiekis ūgtelėjo 3 proc. arba 1,1 tūkst. sandorių.
Nors parduotų transporto priemonių kiekis iš esmės nepasikeitė, rinkos apyvarta augo ketvirtadaliu. Tiek naujų, tiek naudotų automobilių pardavimo sutarčių kiekis šį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, liko labai panašus. Skirtumas – vos keli šimtai sandorių. Tačiau rinkos apyvarta augo abiejuose sektoriuose.
Naujų automobilių rinkos augimas siekia 8 proc., tuo tarpu naudotų – 25 proc. Išliekant tam pačiam parduotų automobilių kiekiui, naudotų automobilių apyvarta išaugo 100,5 mln. eurų. Tai – pernai matyto automobilių kainų kilimo pasekmė.
2023 metų pirmą ketvirtį naudotos, Lietuvos automobilių parke esančios transporto priemonės vidutinė vertė siekia 8,2 tūkst. eurų. Jei lygintume šią kainą su tuo pačiu 2022 metų ketvirčiu – ji ūgtelėjo 1,6 tūkst. eurų, arba beveik 20 proc. Tačiau jei dabartinę vertę lygintume su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu – ji sumažėjo 500 eurų.
Po truputį greitėjantys naujų automobilių pristatymo terminai indikuoja apie per pandemiją prasidėjusios lustų krizės pabaigą.
Tinklapis „Autovista24“ taip pat prognozuoja, kad prastėjanti Europos ekonominė situacija turės neigiamą poveikį naudotų automobilių paklausai. Būtent tai ir greitėjantys naujų transporto priemonių tiekimo terminai gali turėti įtakos naudotų automobilių kainos kritimui.
Transporto priemonių kainos mūsų šalyje paskutinius tris šių metų mėnesius lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu augo visose automobilių amžiaus grupėse. Daugiausiai finansine išraiška, net 5,9 tūkst. eurų brango naujausi, iki 1 metų amžiaus, automobiliai. Kilimas siekia 18 proc.
6 – 10 metų amžiaus sulaukusios ir vyresnės nei 21 metų amžiaus transporto priemonės brango vidutiniškai po 19 proc. O 11 – 15 ir 16 – 20 metų sulaukę automobiliai, atitinkamai 21 ir 25 proc.
Nors automobilių, dar nesulaukusių 1 metų amžiaus kaina per paskutinį šių metų ketvirtį augo labiausiai, pirkėjų šioms transporto priemonėms tikrai netrūko. Šios amžiaus grupės parduodamų automobilių kiekis beveik padvigubėjo. Panašu, kad net ir trumpėjantys naujų automobilių pristatymo terminai nemažina šios amžiaus grupės populiarumo. Lustų krizės dėka atsiradusi tendencija pirkti apynaujį, o ne naują automobilį gali ir toliau išlikti. Galimybė nusipirkti transporto priemonę šiek tiek pigiau bei gauti ją čia ir dabar žavi vairuotojus.
Po 11 proc. per paskutinį ketvirtį ūgtelėjo 1–5 ir 6–10 metų amžiaus sulaukusių automobilių sandorių kiekiai. Tuo metu vyresnių, 11–15 ir 16–20 metų amžiaus sulaukusių automobilių grupėse, per paskutinį ketvirtį buvo pastebėtas sandorių kiekio kritimas. Atitinkamai – 13 ir 2 proc. Tai rodo vidutines pajamas gaunančių gyventojų automobilių įperkamumo mažėjimą.
Galima drąsiai pasidžiaugti, kad į Lietuvą įvežamų automobilių amžiaus vidurkis pirmąjį 2023 metų ketvirtį yra rekordiškai mažas ir pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nesiekia 11 metų ribos.
Per paskutinius 3 mėnesius į Lietuvą įvežtų automobilių vidutinis amžius – 10 metų ir 12 mėn. Lyginant su tuo pačiu 2022 metų ketvirčiu, importuojamos transporto priemonės atjaunėjo 5 mėn.
Stebint į Lietuvą per pirmąjį šių metų ketvirtį įvežtų automobilių pasiskirstymo pagal degalų tipą statistiką, galima daryti išvadą, kad iš esmės tendencijos lieka stabilios. Skaičiai tokie pat, kaip ir prieš metus.
Dyzeliu varomi automobiliai ir toliau sudaro didžiausią įvežamų modelių dalį. Šiemet ji siekia 72,4 proc.
Naujų automobilių rinkoje skaičiai išlieka stabilūs. Jei pirmą 2022 metų ketvirtį buvo parduoti 7246 automobiliai, tai per tą patį laikotarpį šiemet – 7228. Vos 18 vnt. mažiau.
Tiesa, jei lygintume tik vidinėje rinkoje vykusių naujų automobilių sandorių kiekį – jis lėtai, tačiau stabiliai auga. Šį ketvirtį lyginant su pirmuoju 2021 metų ketvirčiu, šiemet įvyko 25 proc. daugiau naujų automobilių sandorių. Lyginant su tuo pačiu 2022 laikotarpiu – 2,3 proc. daugiau.
Naujų transporto priemonių pirkėjų degalų rūšies pasirinkimas gerokai skiriasi nuo naudotų automobilių vairuotojų. Tam daugiausiai įtakos turi besikeičianti gamintojų pasiūla, kuri automatiškai verčia pirkėją daugiau galvoti apie ekologiją bei ekonomiją.
Jei iš visų per pirmą 2023 metų ketvirtį importuotų į Lietuvą automobilių vos 1,2 proc. buvo elektriniai, tai per tą patį laikotarpį net 6 proc. naujų transporto priemonių pirkėjų pasirinko nulinės emisijos transportą. Lyginant su pirmuoju 2022 metų ketvirčiu, augimas – 60 proc.
Turint omenyje, kad per metus parduodamų naujų automobilių kiekis išliko toks pats, elektromobiliai ir benzinu varomi automobiliai padidino savo pardavimus dyzelių ir hibridų sąskaita.
Naujų dyzelinių modelių pardavimai, paskutinius 3 mėnesius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 15 proc. ir sudaro vos 18,1 proc. visų per ketvirtį parduotų naujų automobilių.
Dėl liūto dalies kovoja benzininiai ir hibridiniai modeliai. Hibridai sudaro 37,1 proc. per ketvirtį parduotų naujų transporto priemonių. Benzininiai modeliai sudaro truputį didesnę dalį, siekiančią 38,8 proc.
Labai tikėtina, kad hibridų vairuotojai pradeda patikėti elektrinio transporto nauda ir persėda į grynuosius elektromobilius, o pirkėjai, kurie anksčiau rinkosi dyzelinius modelius, persėda į benzininius.
Populiariausių naujų automobilių modelių „Top 10“ lentelėje paskutinį ketvirtį įvyko keletas pasikeitimų. Labai ilgą laiką pirmoje, arba antroje vietoje laikęsis „Toyota RAV4“ modelis krito į 4 – ąją. Pardavimai per ketvirtį sumažėjo 28 proc.
Vienas stabiliausiai aukštose pozicijose besilaikiančių modelių – „Toyota Corolla“. Pirmą 2023 metų ketvirtį šis modelis toliau išlieka pirmoje vietoje pagal populiarumą. Per 3 mėnesius parduoti 373 tokie automobiliai. Žemiška kaina ir galimybė rinktis mažas sąnaudas turintį hibridą yra vieni svarbiausių faktorių lemiančių tokį vairuotojų pasirinkimą.
Didžiausią ketvirčio augimą parodė mažasis Peugeot hečbekas, pavadinimu „208“ padidinęs pardavimus net 8 kartus. Per pirmus tris metų mėnesius parduoti 179 tokie automobiliai, o modelis populiarumo lentelėje pakilo iš 76 vietos į 7. „Peugeot Lietuva“ atstovas išduoda, kad pagrindinė šio modelio populiarumo priežastis – didelis transporto priemonių dalijimosi platformos užsakymas.
Taip pat ženklų augimą parodė ir „Škoda“ gamintojo modelis „Kamiq“. Per pirmą 2023 ketvirtį parduoti 198 tokie automobiliai. Lyginant su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu augimas siekia 120 proc. O modelis iš 11 pozicijos pakilo į 6.
Nors lyginant pirmus tris šių metų mėnesius su paskutiniu 2022 metų ketvirčiu „Nissan Leaf“ elektromobilių ir buvo parduota daugiau nei dvigubai mažiau, tai nesutrukdė šiam modeliui likti populiariausiu nauju elektromobiliu Lietuvoje. Parduoti 43 vnt.
Antroje vietoje, praeitą ketvirtį į „Top 5“ nė nepatekęs, „Volkswagen ID.3“ su 36 parduotais elektromobiliais. Trečioje – miesto mažylis „Peugeot e-208“. Per ketvirtį parduoti 26 vnt.
Na, o prieš 3 mėnesius ketvirtoje vietoje buvęs „Volkswagen ID.4“ krito į penktąją. Per ketvirtį perduoti 18 tokių automobilių. 6 vnt. mažiau nei paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Iš ketvirtosios vietos „ID.4“ išstūmė „Škoda Enyaq“. 22 parduoti elektromobiliai per paskutinį ketvirtį.
Pirmą kartą Lietuvoje šiemet įregistruoti net 7 „Renault Austral“, 7 „Volkswagen ID.BUZZ“, 5 „Subaru Solterra“, 5 naujieji „Peugeot 408“ ir 3 „Citroen C4X“. Tačiau labiausiai stebina ne naujų modelių gausa, o tai, kad mūsų šalyje įregistruoti ir 2 vos pernai pasauliui pristatyti „Ferrari 296 GTB“. Tai – 3 l darbinio tūrio V6 formos variklį ir hibridinę „Plug-in“ sistemą turintis monstras, kuris elektrinio bei vidaus degimo variklių pagalba generuoja įspūdingas 830 AG.
Statistinis Lietuvoje važinėjantis automobilis jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės ir vėl senstelėjo. Jeigu 2022 metų pradžioje vidutinis mūsų šalyje registruotos transporto priemonės amžius siekė 16 metų ir 4 mėn., tai prabėgus metams, pirmojo ketvirčio duomenimis, šis amžius siekia 16 metų ir 7 mėn. Parkas paseno dar 3 mėnesiais.
Tam įtakos turėjo 10 proc. išaugęs toliau senstančių, daugiau nei 21 metų amžiaus sulaukusių automobilių kiekis, sumenkusi importuojamų transporto priemonių dalis ir į priešpandeminį lygį dar negrįžę naujų automobilių prekybos tempai.
Šiemet transporto rinkos situacija išliks stabili. Staigaus augimo tikėtis nereikėtų, tačiau stagnacijos – taip pat. Sulėtėjusi ekonomika po truputį atsigauna, bankai prognozuoja BVP stabilumą ir net nedidelį augimą, o Vakarų Europos rinkose yra stebimas kainų stabilizavimosi procesas. Ilgainiui tai pasijaus ir mūsų rinkoje.
Portalas „Autovista24“ taip pat prognozuoja, kad šiemet yra priežasčių ekonominiam optimizmui. Rinkos prognozę skelbiantis portalas neleidžia pamiršti, kad šiuo metu Europos gyventojai išgyvena pragyvenimo išlaidų krizę, kuri dažniausiai sumažina vartotojų paklausą naudotiems automobiliams. O sumažėjusi paklausa dažniausiai lemia krentančias transporto priemonių kainas. Tam įtakos turės ir trumpėjantys naujų transporto priemonių pristatymo terminai.
Visgi rinkai nepalankių siurprizų galimybė, galinti neigiamai paveikti transporto sektorių, ir toliau išlieka. Šiemet, kaip ir pernai, tam įtakos daugiausiai turės karo tema. Priklausomai nuo jo eigos, situacija rinkoje gali pasisukti kardinaliai. Tiesa, prabėgus daugiau nei metams, Europa jau geriau tvarkosi su jo padariniais.
