Vilnietė Jelena su mama atėjo į „Sodros" skyrių Vilniuje. Moterys nusprendė, kad jau pats laikas išsiaiškinti, ką joms konkrečiai žada naujoji pensijų reforma ir ar verta dalį pensijos toliau kaupti privačiuose fonduose. Jelena nusprendė kaupti toliau. Tuo metu jos mama, nors ir dirba, bet jau gauna ir senatvės pensiją, tad kaupimą nusprendė stabdyti.
„Kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tu atiduodi atlyginimo procentą, kad galėtum sukaupti papildomai kažkokią sumą pinigų. Aš taip supratau. Manau, dar reikia pasigilinti ir išsinagrinėti nuodugniau", – kalbėjo Jelena.
„Norėjau sužinoti, ar verta man atsisakyti pervedimų į sąskaitą banke. Aš dalyvauju jau 6 metus. Pinigai ten nedideli susikaupė. Sužinojau, kad galiu atsisakyti ir gauti šiuos pinigus su atlyginimu", – pasakojo Valentina.
Kaupti privačiai ar ne, laiko apsisprendimui dar turime daugiau kaip keturis mėnesius, iki birželio pabaigos. Tačiau „Sodra" jau dabar kasdien sulaukia daugiau kaip tūkstančio skambučių bei apsilankymų skyriuose žmonių, klausiančių, ką daryti.
„Gyventojai klausia, kur kreiptis tokiu atveju. Dažnai klausia, kokią įtaką kaupimas turės jų kaupimas senatvės pensijai, mažės pensija, jei kaups, kiek pensija pasikeis, jei sugrįžtų kaupti", – kalbėjo „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Jau per pusantro mėnesio nuo metų pradžios per 40 tūkst. privačiai kaupusių lietuvių nusprendė kaupimo atsisakyti. Beveik 10 tūkst. iš jų sukauptą sumą nusprendė persivesti į „Sodrą“ ir taip pasididinti sodrinę pensiją.
„Tikėtina, kad nemaža dalis žmonių, kurie nusprendė toliau nebekaupti, yra asmenys, kurie yra mažiau sukaupę, sukaupę mažiau nei yra įmokėta į pensijų fondą. Matematiškai ir finansiškai jiems apsimoka sustabdyti kaupimą, lėšas grąžinti į „Sodrą", atsistatyti pensines teises", – svarstė Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis. Vykdydama įstatymu numatytą pensijų reformą, „Sodra“ visus apie 130 tūkst. dirbančių asmenų, kuriems yra iki 40 metų arba kurie ankstesniais metais nutraukė privatų kaupimą, vėl priskyrė kaupti privačiuose fonduose. Dauguma jų savo valios dar nepareiškė, tačiau jau daugiau kaip dešimtadalis, per 16 tūkst., jų nusprendė privačių pensijų fondų paslaugų atsisakyti.
Sutartis kol kas pasirašė tik 7,5 tūkst. Didėjančios atsisakančių privataus kaupimo gretos profesinių sąjungų nestebina. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai mano, kad dar anksti daryti išvadas, kaip reforma paveiks privatų kaupimą.
„Nematome jokio kontrolės mechanizmo privatiems fondams, savo pasiūlymuose dėstėme vyriausybei, kad negalime tokių fondų palikti likimo valiai, turi būti kontroliuojanti institucija", – mano profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Rugienė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, pastebimas žmonių suaktyvėjimas, gali būti atsisakymų ar nesutikimų dalyvauti.
„Galime birželį matyti tam tikras tendencijas. Tikrai negalime daryti išvadų iš pirmojo mėnesio, mes laukiame, stebime rezultatus ir matysime, kaip bus", – sakė ji.
Privačių pensijų fondų atstovai susilaiko nuo komentarų, mat praėjo dar tik pusantro mėnesio iš šešių, skirtų gyventojams apsispręsti, kaupti privačiai naujomis sąlygomis, ar ne. O kad daugėja atsisakančiųjų, jų nestebina, mat Seimas žmonėms suteikė tokią galimybę. Visgi, jie pastebi, kad iš daugiau kaip milijono kaupiančiųjų toliau kaupti kol kas atsisakė tik 3 procentai gyventojų.
Išsamiau - TV3 reportaže:
