Nepaisant to, EK prognozės atskleidžia mažėsiant Lenkijos viešąsias išlaidas pensijoms nuo 11,8 proc. BVP 2010 m. iki 9,3 proc. BVP 2060 m. Tai įžvelgiama kaip teigiama 1999 m. prasidėjusios pensijų reformos pusė. Palyginimui, Lietuva šiame kontekste atrodo ne taip gerai – jei pasitvirtins prognozuojamas demografinių problemų mastas, kad dabartinis žemas senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis padidės nuo dabartinių 25 proc. iki kiek daugiau nei 60 proc. 2060 m., tai išlaidos senatvės pensijoms išaugs nuo 8,6 proc. BVP 2010 iki 12,1 proc. 2060 m.
Didėsiančios pensijos – rizika viešiesiems finansams
EK ekspertų teigimu, Lenkijos pensijų sistemos tvarumo pagrindas yra žemas vidutinės pensijos vidutinių pajamų pakeičiamumo rodiklis, kuris, prognozuojama, sumažės nuo dabartinių 50 proc. iki 19 proc. 2060 m. Kaip teigia dauguma ekspertų, analizuojančių pensijų problemą politinės ekonomikos kontekste, toks ryškus pensijų pakeičiamumo rodiklio mažėjimas yra pakankamai reikšminga rizika ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Be to, didėjant pagyvenusių žmonių skaičiui visuomenėje, didės ir jų politinė įtaka valdžios sprendimams. Tai reiškia, kad, nepaisant planų ir keliamų lūkesčių, ateities Lenkijos rinkėjai iš vyriausybės tikrai gali pareikalauti didesnių pensijų, nekreipiant dėmesio į tai, kad to jiems niekas nežadėjo.
Kitaip nei Lenkijoje, Lietuvoje vidutinio pensijų pakeičiamumo rodiklis yra geresnis, tačiau taip pat neoptimistinis. Remiantis EK prognozėmis, kurias atliekant dalyvavo ir Lietuvos valstybinių institucijų atstovai, 2060 m. vidutinis pensijų pakeičiamumas sumažės nuo dabartinių 50 proc. iki 36 proc. 2060 m. Empiriniuose tyrimuose kaip tikslinis rodiklis – kokia turėtų būti pensija, užtikrinanti normalų pragyvenimo lygį, dažniausiai nustatomas tarp 60-85 proc., priklausomai nuo kitų pensijų sistemos rodiklių. Tačiau kalbant apie pastarąjį santykį būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos pensijų sistemai būdingas didžiulis perskirstomasis elementas, kitaip senatvės pensijoms nustatomos lubos.
Sprendimas dėl pensijų reformos – artimiausiu metu
Lenkija buvo viena pirmųjų Vidurio ir Rytų Europos šalių, 1999 m. pradėjusių pensijų sistemos reformą, pereidama nuo apibrėžtų išmokų sistemos prie konkrečių įmokų schemos, kai būsima senatvės pensija priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio ir metinės pensijų fondų investicijų grąžos. Lietuva tokiam žingsniui galutinai ryžosi 2004 m.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema buvo pakeista į daugiapakopę pensijų sistemą, kurią sudaro dvi privalomosios pakopos – virtualių sąskaitų pensijų sistema, arba notional defined contributions system, ir privatūs pensijų fondai, kuriems kas mėnesį pervedamos tam tikro dydžio pensijų įmokos. Lenkijos virtualių sąskaitų sistema nelabai skiriasi nuo lietuviškosios „Sodros“, tačiau pirmoji yra teisingesnė ir tvaresnė. Joje senatvės pensijos dydis priklauso nuo kiekvieno dirbančiojo įmokų į virtualią asmens sąskaitą, tačiau įmokos yra pagrįstos einamaisiais mokėjimais. Lenkijoje šios pensijos indeksuojamos priklausomai nuo realaus darbo užmokesčio pokyčių. Todėl ši sistema yra daug tvaresnė nei Lietuvos „Sodra“ ir jos pokyčiai priklauso nuo ekonomikos tendencijų, o ne nuo Konstitucinio Teismo sprendimų.
Trečioji pakopa – savanoriški individualūs arba grupiniai pensijų fondai. Šiuo metu Lenkijoje yra 14 pensijų fondų, kuriuose savo pensijai kaupia 15,9 mln. šalies gyventojų. Palyginimui, Lietuvoje veikia 30 pensijų fondų, kuriuose kaupia 1,067 mln. gyventojų. Pervedimai į pensijų fondus Lenkijoje siekia 2,8 proc., tačiau planuojama nuo 2014 m. juos padidinti iki 3,5 proc. Lietuvoje šiuo metu 2,5 proc. siekiančius pervedimus iš „Sodros“ 2014 m. pakeis į fondus pervedama dalis „Sodrai“ sumokėtų mokesčių bei pridedama dalis asmeninių lėšų ir skiriama papildoma valstybės dalis.
Tačiau šiuo metu pensijų reforma Lenkijoje yra peržiūrima iš naujo. Tikimasi, kad per artimiausius mėnesius šalies vyriausybei pavyks patvirtinti galutinius naujosios pensijų sistemos rėmus ir pavyks užbaigti nuo 1999 m. užsitęsusį nežinios laikotarpį. Tai tapo labai svarbu, kadangi 2014 m. į pensiją išeis pirmieji naujosios pensijų sistemos dalyviai. Panašu, kad šalies biudžetui tai gali tapti didele finansine našta. Tačiau diskusijos dėl naujosios pensijų sistemos persiduoda ir į privalomuosius privačius pensijų fondus, numatant galimybę valstybei perimti dalį pensijų fondų valdomo turto. Visgi dauguma analitikų tokią tikimybę vertina kaip mažai rizikingą. Toks žingsnis gali nulemti neigiamą užsienio investuotojų nuomonę bei Lenkijos reitingų apkarpymus.
Sprendimas dėl pensijų mokėjimo – pavėluotas
1999 m. pradėjus pensijų reformą, nebuvo priimtas sprendimas, kaip elgtis su būsimais pensininkais, ateityje pasieksiančiais reformoje numatytą pensinį amžių. Pirmieji keli naujosios pensijų sistemos pensininkai jau 2009 m. sulaukė pensinio amžiaus, tačiau jų pensijos buvo išmokėtos priimant laikiną sprendimą. Tačiau jau nuo 2014 m. naujos sistemos pensinio amžiaus gyventojų skaičius išaugs drastiškai, todėl Lenkijos vyriausybei tenka skubiai spręsti pensijų išmokų problemas. Be to, kylančios diskusijos atkreipia dėmesį ir į būtinybę išsamiau peržvelgti įgyvendinamą pensijų reformą.
Lenkijoje pirmos pakopos pensijos išmokamos anuiteto principu – tai reiškia, kad valstybės garantuojama pensija lygiomis dalimis išmokama vienodais laiko tarpais. Tačiau antros pensijų pakopos išmokų mokėjimas vis dar nėra apibrėžtas. Lenkijos vyriausybė svarsto keletą galimų variantų: išmokėti sukauptą pensiją vienu kartu, iškart sulaukus pensinio amžiaus, kas mėnesį 10, 15 arba 20 metų lygiomis dalimis išmokėti sukauptą pensiją, kuri gali būti paveldima arba lygiais laiko tarpais iki gyvenimo pabaigos išmokėti sukauptą pensiją, nesuteikiant galimybės jos paveldėti. Tačiau galutinį sprendimą dėl pensijų reformos reformavimo greitu metu teks priimti Lenkijos politikams. Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
