Pirmadienį Lietuvoje oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Dabar Vyriausioji rinkimų komisija jau gali registruoti dalyvius, kurie antroje vasario pusėje ir kovo pradžioje bus registruojami kandidatais.
Du aiškūs kandidatai
Kol kas viešojoje erdvėje oficialiai žinomi tik du kandidatai – Darbo partijos iškeltas Artūras Paulauskas, kuris šio posto nesėkmingai siekė jau du kartus – 1997 m. ir 2002 m. Tiesa, 1997-aisiais A.Paulauskas vos per plauką netapo šalies prezidentu, pagrindiniam varžovui Valdui Adamkui pralaimėjęs vos puse procento rinkėjų balsų. Nesėkmingi buvo ir kiti prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, tačiau būtent A.Paulauskui teko būti laikinuoju šalies vadovu, kai R.Paksas po apkaltos buvo pašalintas iš prezidento posto. Kitas visai neseniai paaiškėjęs kandidatas, kurį kovoti dėl prezidento posto deleguoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, yra Ignalinos meras Bronis Ropė.
Į valdžios olimpą jį bandanti deleguoti partija teigia, kad tai – vienas populiariausių merų, vadovaujančių Ignalinai jau 19 metų. Tiesa, kaip mero patirtį pavyktų pritaikyti valdant šalį, sunku prognozuoti, o ir aiškesnės kandidato programos, kaip A.Paulausko, dar nėra.
Kiti kandidatai neaiškūs. Vienas iš kandidatų galėtų būti tas pats nušalintasis R.Paksas, tačiau reikia, kad įstatymo projektui, kuriame siūloma keisti Konstitucijos nuostatą dėl pažeidusio priesaiką asmens galimybės vėl siekti pareigų, kurioms reikia prisiekti, dar pritartų Seimas. Vienas balsavimas jau buvo palankus dabar Europos Parlamente (EP) besidarbuojančiam politikui. Visgi R.Paksas visai neseniai pareiškė, kad dabartinei valdančiajai koalicijai reikėtų iškelti bendrą kandidatą, tačiau, regis, toks jo siūlymas buvo it balsas tyruose ir koalicijos partnerių pritarimo nesulaukė.
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigė, kad sunku įsivaizduoti, jog partijos galėtų kelti bendrą kandidatą, nes kartu su prezidento rinkimais vyks ir rinkimai į EP, kur partijos sieks taip pat gerai pasirodyti. „Jei vyktų tik Prezidento rinkimai, neatmesčiau galimybės, kad valdantieji galėtų kelti vieną kandidatą, tačiau dabar partijų kandidatai į prezidentus gali būti naudojami ir tam, kad partija būtų lengviau atpažįstama rinkimuose į EP. Sklinda kalbos, kad net Liberalų sąjūdis gali iškelti savo kandidatą prezidento rinkimuose, kad gautus dividendus būtų galima panaudoti rinkimuose į EP“, – svarstė „Valstiečių laikraščio“ kalbintas politologas. Pasak jo, dabar partijos dėlioja savo rinkimų strategiją, o ji lyg ir reikalauja, kad kandidatas atsirastų ir, V.Dumbliausko teigimu, tokį žingsnį žengs ne viena partija.
Socialdemokratų dilema
Vertindamas A.Paulauską kaip galimą varžovą D. Grybauskaitei, vis dar nepranešusiai, ar sieks dar vienos kadencijos prezidento poste, V.Dumbliauskas buvo tiesmukas. „A.Paulausko galimybės nugalėti nedidelės. Šio kandidato populiarumo laikai – jau praeityje, o Prezidentė populiariausios politikės titulu džiaugiasi pakankamai ilgai ir, jei nepadarys jokių taktinių klaidų ir kandidatuos artėjančiuose prezidento rinkimuose, nurungti ją bus ganėtinai sunku, o gal net neįmanoma“, – svarstė pašnekovas.
Vienintelis realus D.Grybauskaitės varžovas yra socialdemokratų lyderis, dabartinis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris visuomenės nuomonės apklausose užima antrą poziciją. „Tačiau jis visuomet lieka antras, o reitingų karalienė tebėra D.Grybauskaitė, tad A.Butkevičiui verta rimtai pasvarstyti, ar veltis į kovą dėl prezidento posto“, – mintis dėstė politologas.
Pokalbininkas teigė, kad neoficialiai kalbama, jog pačioje Lietuvos socialdemokratų partijoje vyrauja dvi nuomonės: viena, palaikanti idėją, kad A.Butkevičiui reikia kovoti dėl prezidento posto, ir kita, teigianti, kad dabartinis premjeras turi likti savo pareigose ir būti partijos vedliu. „Manau, būtent todėl, kad socialdemokratams vadovauja ponas Butkevičius, ši partija yra reitingų lyderė, ir dabar jiems svarbu nuspręsti, ar verta rizikuoti partijos reitingais“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Jis priminė ir ne tokius senus politinės istorijos įvykius, kai, prezidentu tapus Algirdui Brazauskui ir partijos pirmininko postą užėmus Adolfui Šleževičiui, jos reitingai smuko ir tik 2000-aisiais, A.Brazauskui sudarius socialdemokratų koaliciją ir užėmus partijos vedlio poziciją, reitingai vėl pradėjo kilti.
Tylioji kampanija
V.Dumbliausko nuomone, jei kitų metų sausį vyksiančiame LSDP suvažiavime būtų nuspręsta, kad A.Butkevičius lieka premjero poste, kyla klausimas, kas galėtų tapti šios partijos kandidatu. Viena iš galimų pretendenčių europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad rinkimuose nenori dalyvauti, tačiau viešojoje erdvėje buvo pradėta svarstyti kito EP dirbančio socialdemokrato Zigmanto Balčyčio kandidatūra. Regis, visai realu, jog jis taptų šios partijos kandidatu, nes viešojoje erdvėje vis dažniau opiais klausimais pasigirsta ir šio politiko nuomonė.
Politologo teigimu, paradoksaliausia situacija yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) gretose. Ši partija, pagal narių skaičių viena iš gausiausių partijų Lietuvoje, nekalba apie galimybę kelti savo kandidatą. Praėjusiuose rinkimuose jie vieningai rėmė būsimą prezidentę D.Grybauskaitę. D.Grybauskaitei nusprendus kitąmet kelti kandidatūrą, konservatoriai turbūt ją vieningai palaikys, užuot siūlę savo partijos gretose subrandintus politikus, pavyzdžiui, Ireną Degutienę.
„Konservatoriai šiuo klausimu neturi vienos nuomonės, tačiau manau, kad partijos vadovybei nusprendus remti D.Grybauskaitę visas šios partijos elektoratas vieningai balsuos už ją“, – mintimis dalijosi V.Dumbliauskas.
Nors D.Grybauskaitė dar oficialiai nepranešė apie norą dalyvauti prezidento rinkimuose, apžvalgininkų vertinimu, kai kurie Prezidentės veiksmai – nuotraukos socialiniame tinkle „Facebook“, susitikimai su visuomenėje populiariais asmenimis, tokiais kaip Andrius Mamontovas, skrydžiai pigių oro linijų lėktuvais yra pasirengimo rinkimų kampanijai žingsniai.
VL žurnalistas Marius Eidukonis
