Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog šiuo metu sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) yra kone dvigubai didesnis, negu pernai tuo pačiu metu.
„Devintąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 26 d. – kovo 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 102,9 atv./10 tūkst. gyventojų, o pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,3 atv./10 tūkst. gyventojų,” - skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
11 mirties nuo gripo atvejų
Dėl didelio sergančiųjų skaičiaus, baiminamasi antrosios gripo epidemijos bangos. Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
„Šių metų 9 savaitę, vasario 26 d. – kovo 4 d., Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 1178 gripo atvejai (iš jų – 323 vaikai), tai sudarė 29,8 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Dėl gripo sunkios ligos eigos į Klaipėdos apskrities ligonines buvo paguldyti 59 ligoniai, iš jų – 23 vaikai,” - tv3.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Elvina Juknienė.
„Prieš kelias savaites vaikai labiau sirgo, o dabar tiek jie, tiek ir suaugusieji kreipiasi. Priėmimo skaičiai dar tikrai nemažėja, jei lygintume su ne epideminiu laikotarpiu, tai priimamų pacientų skaičiai yra 2-3 kartus didesni,“ - tv3.lt situaciją komentavo VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Lolita Rapolienė.
Iš viso Lietuvoje šių metų 9 savaitę dėl gripo į ligoninę paguldyti 142 asmenys. Iš jų – 12 kūdikių iki dvejų metų, 54 vaikai, kiti – suaugusieji. Ligoninėje gydytos 3 nėščiosios. 6 asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezono metu registruota 11 mirties nuo gripo atvejų.
Medikai primena, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas.
Epidemija vis dar paskelbta 25 savivaldybėse
Iš 60 Lietuvos esančių savivaldybių, šiuo metu gripo epidemija paskelbta: Kauno, Birštono, Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miesto savivaldybėse ir Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos, Ukmergės, Joniškio, Kazlų Rūdos, Šilutės, Marijampolės, Telšių, Jurbarko, Kauno, Akmenės, Šakių, Vilkaviškio, Mažeikių, Kretingos, Kelmės rajono, Pagėgių savivaldybėse.
Gripo epidemija atšaukta Šilalės, Lazdijų, Raseinių, Švenčionių rajono bei Visagino, Prienų, Ignalinos, Kaišiadorių savivaldybėse.
Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 33 savivaldybės.
Sveikatos specialistai rekomenduoja visiems gyventojams reguliariai plauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių, pasitraukti nuo kosinčių ar čiaudinčių asmenų. Kosint ir čiaudint, rekomenduojama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai – alkūnės linkyje).
Taip pat svarbu dažnai vėdinti ir plauti patalpas bei pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą.
Registruojama daugiau žarnyno infekcijų
Medikai primena, kad atvėsus orams stebimas didelis sergamumas ne tik gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, bet ir virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis. Šaltuoju metų laikotarpiu registruojama daugiau rotavirusinės, norovirusinės, adenovirusinės ir nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų atvejų.
Vidutiniškai per metus Lietuvoje registruojama apie 10 000 virusinių žarnyno infekcijų atvejų.
2017 metais Lietuvoje iš viso registruoti 87 virusų sukeltų žarnyno infekcinių ligų protrūkiai, kilę vaikų kolektyvuose. Daugiausiai protrūkių – 24 buvo registruota Kauno apskrityje.
Adenovirusai gali veikti skirtingus organus, priklausomai nuo sukėlėjo tipo. Dažniausiai adenovirusai sukelia ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, faringitą, plaučių uždegimą. Tam tikri adenovirusų tipai sukelia gastroenteritą. Dažniausiai virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis serga vaikai. Nei viena virusų sukelta žarnyno infekcija negali būti gydoma antibiotikais.
