Pasukę laiką valandą į priekį, daugelis pirmadienį darban skubėjo neišsimiegoję ir sudirgę. Nepaisant to, kad laiko pokyčiai sukelia organizmui stresą, medikai to nelaiko rimtu faktoriumi, kenkiančiu sveikatai.
„Vakarų ekspreso“ teigimu, vykdydami Europos Sąjungos direktyvas įvesti sezoninį laiką, taupome elektros energiją, išnaudodami šviesų paros metą. Tačiau tie, kurių organizmas jautresnis laiko pokyčiams, pasikeitus paros ritmui sunkiau užmiega ir keliasi. Todėl kurį laiką jaučiasi nedarbingi, suirzę.
Šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog vakar ne vienas pacientas, kreipęsis konsultacijos, padejavo, jog blogai užmigęs ir nepailsėjęs, nes bijojęs pramiegoti. Tačiau daugiau nusiskundimų medikai esą sulaukią lapkričio mėnesį, kai atšaukiamas vasaros laikas.
„Problema - ne laiko keitimas, - mano gydytoja, - o tam tikri dvasiniai dalykai. Juk kam blogai - nuo visko blogai, žmogui kad tik dejuoti. Viskas priklauso nuo žmogaus disciplinos.“
Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė sakė, jog kol kas pacientų, kurie sveikatos pablogėjimą būtų sieję su laiku, nesulaukė.
„Bet man pačiai tai labai nepatinka, - prisipažino ji. - Negaliu taip anksti keltis.“
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Miego medicinos centro vedėjas Giedrius Varoneckas pripažino, jog tyrimų, kaip atsiliepia sveikatai laiko keitimas, centras nėra atlikęs. Tačiau esą žinoma, kad šis faktorius tik vienas iš daugelio, su kuriais kasdien susiduriame. O kiekvienas stresas, net ginčai su sutuoktiniu, veikia organizmą.
„Skrydžiai per laiko juostas irgi sujaukia organizmą. Yra žinoma, kad perskridus keturias juostas, organizmas prie pokyčių prisitaiko per 5-7 dienas“, - palygino jis.
Pacientų pagausėjimo dėl „pavogtos“ valandos sakė nepajutę ir KUL Priėmimo skyriaus medikai.
Klaipėdos apskrities ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas Audrius Lekštutis paaiškino, jog į paros ritmo pasikeitimus individai reaguoja skirtingai.
„Organizmo hormoninė reguliacija, pavyzdžiui, antinksčių veikla, didele dalimi susiję su aplinkos apšviestumu. Kai įprantame atsibusti su šviesa ir staiga atsibundame tamsoje - tai veikia ne tik nuotaiką, bet ir objektyviai organizmą per hormonų koncentracijos svyravimus. Kita vertus, mūsų biologinis laikrodis irgi įpratęs mus žadinti tam tikrą valandą, todėl adaptacijos periodas laikui pasikeitus neišvengiamai reikalingas. Bet vieniems jis trumpesnis, kitiems ilgesnis. Manoma, kad apie 20 proc. žmonių turi jautresnę vegetacinę nervų sistemą. t. y. požievio centrai, kurie atsakingi už organizmo savireguliacijos procesus, jautriau reaguoja į tokias permainas.“
Genovaitė Privedienė
