Paveldosaugininkų puolamą skulptorių Stasį Mišeikį, pastačiusį paminklą Sąjūdžiui ant akmens, paimto iš Skulptūrų parko, užstoja jo kūrimo darbuose dalyvavę klaipėdiečiai. Apginti menininką susiruošė ir pats Liberalų sąjūdžio nariai, sumąstę Sąjūdžio dvidešimtmetį įamžinti paminklu.
Tašytas akmens gabalas, kurio į vietą negrąžinusiam skulptoriui skirta bauda, anot senųjų įvykių liudytojų, nebuvęs užfiksuotas kaip vertybė. Be to, grąžinti jo į vietą nelabai ir įmanoma, nes nėra aišku, kas tai per akmuo ir kur esanti jo vieta.
"Prieš daug metų su šviesaus atminimo Alfonsu Žaliu ir Vytautu Šliogeriu tvarkėme Klaipėdos skulptūrų parką. Buvo priimtas sprendimas panaikinti kapines, o tam reikėjo daugybės įvairiausių leidimų. Kultūros ministerija duoti leidimą sutiko tik tada, kai inventorizuosime visus paminklus, kryžius, tvoreles", - pasakoja buvusi uostamiesčio savivaldybės Miesto ūkio ir statybos skyriaus vedėja Nijolė Bakienė.
Paminklų konservavimo institute buvo užsakytas projektas, viskas, kas rasta parke, surašyta. Atrinkta bei nufotografuota tai, ką apsispręsta saugoti. Visko nesaugojo - atrinko po du tris egzempliorius. Ypač mažai saugotinų buvo granito paminklų.
Vertingi kryžiai bei tvorelės pateko į Kalvystės muziejų, granito kūriniai, anot N. Bakienės - į tuometinį Kraštotyros. Tik paminklas L. Vyneriui vėliau buvo grąžintas į Skulptūrų parką.
"Inventorizacijos byloje, kurią turi ir savivaldybė, yra užfiksuoti visi saugotini paminklai iš Klaipėdos skulptūrų parko. Nei tas Stasio Mišeikio paimtas akmuo saugotinas, nei jis buvo užfiksuotas. Kapinės likviduotos prieš keletą dešimtmečių. Atsirado dabar kažkoks akmuo, be užrašų, be nieko, skulptorius paėmė, ir atrodo, kad padarė didžiulį nusikaltimą. Kur tą akmenį atėmus dėti? O skulptorius juk neišsivežė namo - pastatė ant jo paminklą. Galbūt Klaipėdos skulptūrų parkas yra didesnės reikšmės nei Sąjūdžio, bet vis dėlto akmuo juk liko Klaipėdoje", - sakė N. Bakienė.
Buvusios valdininkės žodžius patvirtino savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Sabina Simonavičiūtė.
"Buvo atlikti tyrimai, kas vertinga - pateko į muziejų. Tas akmuo niekur nefigūravo", - sakė ji.
Šiuo metu, anot S. Simonavičiūtės, Paveldosaugos skyrius kaupia medžiagą ir bando nustatyti, iš kur šis akmuo atsirado.
Viena iš versijų - akmuo visą laiką gulėjo po žeme ir į paviršių iškeltas tik tada, kai buvo vedami elektros kabeliai ir tvarkomas per parką einantis dviračių takas. Galbūt jis liko iš senų laikų, kai parke buvo statomos skulptūros.
"Nagrinėjame, klausinėjame žmones, kurie seniau dirbo ir gali ką nors žinoti. Kai išsiaiškinsime, kas tai per akmuo, galėsime spręsti, ką su juo daryti. Galima jį grąžinti ten, kur jis gulėjo - prie kabelio šulinio, bet jis ten tikrai nebus vietoje. Jeigu jau kelti jį iš vieno parko į kitą, reikėtų išsiaiškinti, kur tiksliai dėti", - sakė S. Simonavičiūtė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartį, kurioje teigiama, kad akmens gabalas buvo senųjų miesto kapinių ribose ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio reikalavimai grąžinti jį atgal yra teisėti, priėmė praėjusį penktadienį. Skirtą 50 litų baudą S. Mišeikis teigė sumokėsiąs, bet ardyti skulptūros nesiruošiantis.
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis tuomet teigė, jog tokiu atveju dar kartą kreipsis į teismą.
"Pritemptas reikalas"
Artūras ŠULCAS, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas:
Partinėje aplinkoje mes svarstėme, kaip elgtis. Aš buvau šalininkas nuomonės, kad akmenį reikėtų grąžinti - dėl šventos ramybės. Tačiau kolegos manė kitaip. Jie sakė, kad vis tiek būsime vadinami kapinių plėšikais. Nusprendėme Kultūros paveldo departamento reikalavimą grąžinti akmenį apskųsti teismui. Dabar bylinėjamės. Norime padėti senukui. Žiūrint dokumentus matyti, kad tas akmuo gulėjo netgi ne buvusių kapinių teritorijoje. Yra duomenų, kad jis likęs nuo Skulptūrų parko atsiradimo. Bet kokiu atveju matyti, kad tai akivaizdžiai pritemptas reikalas.
Giedrė NORVILAITĖ
