Daukanto aikštėje vykstančiuose debatuose susitinka Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Klausimus jiems užduoda ir gyventojai, ir žymūs visuomenės veikėjai.
Darbais nesigyrė, etalono nenurodė
Paprašyta nurodyti tris darbus, kuriais didžiuojasi, I. Šimonytė į klausimą nusprendė neatsakyti.
„Sunkus klausimas, labai sunku didžiuotis savo pasiekimais ir niekada nesu apie tai galvojusi“, – tvirtino kandidatė į prezidentus.
G. Nausėda atrado tris pasididžiavimo savo darbus. Pirmuoju jis įvardijo apsigintą mokslinę disertaciją. Antruoju darbu jis įvardijo Lietuvos banko politikos programa, kurią įgyvendino 1997–1999 m. Trečiuoju pasididžiavimo vertu darbu kandidatas įvardijo savo nuostabią komandą, „kuri dirba kaip laikrodis“.
Paklausta, ar turi prezidento etalono pavyzdį, I. Šimonytė teigė, kad vieno konkretaus žmogaus neturi.
„Iš kelių skirtingų politikų pasisemčiau kelių skirtingų savybių. Išminties, drąsos, nekonfliktiškumo, gebėjimo vienyti“, – atsakė I. Šimonytė.
G. Nausėda savo prezidento etalonu įvardijo V. Adamkų, iš užsienio politikų kandidatui patinka buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher.
Prakalbo apie užknistus mokytojus
Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė klausė, ką kandidatai darytų, jei streikuotų visas švietimo sektorius ir nedirbtų nei mokyklos, nei darželiai, nei universitetai.
„Jeigu tokia situacija kyla, reiškia gaisras įsiliepsnojo. Prezidento priedermė yra kviesti šiuos protestuojančius žmones, išgirsti jų reikalavimus. Jeigu taip įmanoma padaryti <...> pamėginti įtikinti, kad verta grįžti į mokyklas, ugdymo įstaigas, o politikai su švietimo lyderiais patvirtintų galutinį planą“, – sakė G. Nausėda.
Visuotinio streiko metu I. Šimonytė kviestų švietimo bendruomenių lyderius, atsakingus asmenis iš vyriausybės ir Seimo, profesinių sąjungų lyderius telktų ir pereiti prie konkrečių sprendimų, kaip padaryti, kad mokytojas taptų prestižine profesija.
„Dimensijos yra dvi. Viena finansinė, apie ką mes dažnai diskutuojam, nepagalvojam apie išteklius, kaip tai įgyvendinti. <...> Bet kitas, nemažiau svarbus, yra nepasitikėjimas mokytoju, kuris vyrauja švietimo sistemoje. Jis apkrautas ir užknistas darbais, kurių neturėtų dirbti tuo metu, kai turėtų mokyti vaikus. Turime sutarti, kad mokytoju pasitikime, ir mes nemokysime mokytojų, kaip mokyti vaikus“, – teigė I. Šimonytė.
Atsakė, kaip myli Lietuvą ir ar tiki Dievą
„Man Lietuvoje žydi tvoros. Taip ir apibūdinsiu“, – į klausimą, kaip apibūdintų savo meilę Lietuvai atsakė I. Šimonytė.
Nausėda pasakojo, kad paskutiniais studijų Vokietijoje metais suvokė, kad Lietuva yra vienintelė vieta, kurioje norėtų gyventi.
„Dabar neverta daužytis į krūtinę ir sakant kiek mes mylime Lietuvą, kiek myli čia susirinkę žmonės, kurie serga už mane ar už Ingridą. Jų emocijos rodo, kad jie tikrai myli Lietuvą. Reiškia, jų kandidatai myli Lietuvą taip pat“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paklaustas, ar tiki Dievą, G. Nausėda sakė, kad Bažnyčią ir religiją laiko ta uola, kuri išsilaikė šimtmečiais, ir kuri ir šiandien žmonėms padeda ir moraliniu, ir psichologiniu požiūriu. G. Nausėda sakė, kad yra nereguliariai praktikuojantis katalikas.
I. Šimonytė sakė, kad yra tikintis žmogus.
„Bet tai nereiškia, kad man nekyla klausimų, kuriuos matau reikalą aptarti su Bažnyčios žmonėmis ir diskutuojam. Galbūt liekam nesutarę“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kandidatė sakė, kad Bažnyčia jai pirmiausia yra bendruomenė ir bendrystė. I. Šimonytė tvirtino, kad krikščioniškos etikos ir dekalogo pagrindu vertina kiekvieną savo sprendimą.
„Aš visada pagalvoju, ar tą darydama, galėčiau pasižiūrėti Dievui į akis“, – sakė I. Šimonytė.
Putinui – ne
Politologas T. Janeliūnas davė hipotetinę situaciją, kad gaunama informacijos, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų apsilankyti Vilniuje, tačiau pagrindinė sąlyga yra nekelti klausimų apie Krymo okupaciją ar konfliktą Ukrainoje. T. Janeliūnas klausė, koks būtų kandidatų atsakymas į tokį V. Putino norą.
„Ne“, – atsakė I. Šimonytė ir sulaukė griausmingų plojimų.
„Mano klausimas būtų toks: „o apie ką kalbėsime, gerbiamas pone Putinai?“ – sakė G. Nausėda.
Kandidatas sakė, kad vis tiek keltų konflikto Ukrainoje klausimą, nes tai yra vienas esminių Lietuvos užsienio politikos principų.
Vaivorykštės vėliavos nekeltų
Docentas Gintaras Sakalauskas klausė kandidatų, ar jie iš solidarumo LGBT bendruomenei iškeltų prie prezidentūros vaivorykštinę vėliavą arba įsisegtų LGBT bendruomenę palaikantį ženkliuką.
G. Nausėda tvirtino, kad įsisegtų ženkliuką, nes taip pademonstruotų savo solidarumą ir toleranciją.
„Aš nemanau, ar vėliava būtina kelti prie prezidentūros. Vėliavų čia yra įvairių. Nors tai svarstytina alternatyva. Bet ko labiausiai aš nekenčiu, tai, kai vieni žmonės žemina kitus žmones, nesvarbu kokiu pagrindu“, – tvirtino G. Nausėda.
I. Šimonytė ženklelį drąsiai įsisegtų , bet vėliavos nekeltų.
„Visomis išgalėmis kalbėčiau, kad esame tos pačios šalies vaikai ir turime gerbti vieni kitus, suprasti, ir leisti jiems gyventi taip, kaip jie leidžia mums“, – sakė kandidatė į prezidentus.
Palietė kampanijos finansavimą
Aikštėje esantis žmogus paklausė, kaip prie politinės kampanijos skaidrumo prisideda tai, kad kampanijos finansinės ataskaitos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamos jau išrinkus prezidentą.
G. Nausėda sakė, kad skatintų keisti su šiuo klausimu susijusių teisės aktų keitimą.
„Šiandien aš galiu konstatuoti tik vieną. Mūsų išlaidos bus maždaug dvigubai mažesnės negu konkuruojančios partijos ar kandidatės išlaidos, nes mes taupiau naudojome savo išteklius, prasmingiau juos naudojome. Galbūt todėl susidarė įspūdis, kad pasiekdami tokią pačią raišką ar sklaidą mes kažkokiu stebuklingu būdu sugebėjome sunaudoti mažiau pinigų“, – tvirtino kandidatas.
I. Šimonytė tikėjosi, kad pateiktos deklaracijos atsakys į klausimus, kas lėmė konkurento mokėjimų atidėjimą pirmajame ture. Atsakydama į klausimą bendriau, I. Šimonytė tai pavadino problema ir tvirtino, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėtų dabar tinkamai atlikti politinės reklamos stebėseną.
