Plojimai tramdant ašaras, Marcelijaus Martinaičio ir Justino Marcinkevičiaus eilės, Kosto Smorigino ir Gyčio Paškevičiaus atliekamos dainos, Andriaus Kulikausko akordeono muzika - taip pirmadienį buvo palydėtas Vytautas Kernagis.
Sekmadienį Šv. Jonų bažnyčioje, kur stovėjo urna su kremuotais V.Kernagio palaikais, skambėjo bliuzas. Šventovė buvo sausakimša. Vinguriuojanti eilė bemat nusidriekė senamiesčio gatvelėmis. Minios plūdo iki vėlaus vakaro. Meilę ir liūdesį nuostabiam artistui žmonės rodė jau išvakarėse - šeštadienį, kai pasklido žinia, kad jis išėjo amžinybėn. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų aikštėse buvo uždegtos žvakelės, rašo „Lietuvos žinios“.
Palydėtas plojimais
Vakar Šv. Jonų bažnyčioje per žmones buvo sunku prisiirti artyn. Atsisveikinti su maestro atėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas, Vyriausybės nariai, labai daug meno pasaulio atstovų - dainininkų, muzikantų, aktorių, rašytojų... Kaip V.Kernagio artimieji ir prašė, visi nešė baltas gėles. 12 valandą buvo laikomos šventos Mišios. Tada urna su kremuotais V.Kernagio palaikais buvo išnešta. „Beprotiškai fantastišką“ maestro sunkiai tramdydami ašaras žmonės palydėjo plojimais.
Automobilių kolona pajudėjo kapinių link. Nuo Katedros iki pat Antakalnio abipus gatvių sustodavo praeiviai.
Posmai ir dainos
Sostinės Antakalnio kapinėse procesiją pasitiko akordeono garsai. Kompozitorius ir muzikantas A.Kulikauskas grojo V.Kernagio daug kartų dainuotą dainą „Milžinai“. O mintyse skambėjo visiems gerai žinomi žodžiai: „Aš ir tu - laimingi milžinai - pasiliksime pas žiogus amžinai. Visą amžinybę lig rudens mūsų plaukus vasara kedens...“
Poetas M.Martinaitis, pagal kurio eiles V.Kernagis sukūrė daug dainų, susirinkusiesiems į Menininkų kalnelį sakė, kad dabar visoje Lietuvoje - gedulo valanda. „Per TV ir radiją vakar ir užvakar jis atsisveikino su mumis dainuodamas, talentingas ir šmaikštus. Tarsi sakydamas: „Aš jūsų nepalieku. Visada būsiu su jumis. Nenusiminkite“, - kalbėjo poetas. Anot M.Martinaičio, V.Kernagis su mumis buvo tarsi savaime - kaip oras, šviesa, gamta - maestro buvo labai daug. Poetas priminė V.Kernagio mėgstamą frazę: „Geras bičas.“ „Visiems jis buvo prieinamas ir laisvas“, - teigė M.Martinaitis.
Į rankas gitarą paėmęs K.Smoriginas kalbėjo: „Gerbiamieji, išėjo didelis, gražus, garbingas ir labai galingas žmogus. Man tikrai neužteks žodžių pasakyti, ką manau apie jį, apie pasilikusius artimuosius, apie mus visus...“ Tada aktorius uždainavo: „Aš nežinau, kas bus rytoj, pabūk, pabūk dar, senas drauge...“ Vėliau pritardamas sau gitara G.Paškevičius dainavo: „Atleiskit man, gerbiami žiūrovai...“
„Gražus šis kalnelis“
Atsisveikindamas su V.Kernagiu aktorius Rimantas Bagdzevičius sakė: „Gražus šis kalnelis. Vis dažniau palydėdami savo išeinančius draugus, mes tariame žodžius, tarsi supažindindami šiame kalnelyje gyvenančiuosius su tuo, kuris ateina. Bet jie apie Vytautą, šį šaunų „bičą“, žino viską. Galbūt po kurio laiko, kai mes ramiai ir tyliai išsiskirstysime, jis aniems papasakos naujų anekdotų. O mes, galvodami apie amžinybę, neužmirškime kasdienybės, kurioje šis šaunus laisvas „bičas“ kėlė savo gyvenimo ir kūrybos kartelę vis aukščiau ir aukščiau.“
Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje ką tik palaidota dirigentė Margarita Dvarionaitė, kiek anksčiau - dainininkė Janina Miščiukaitė, pasaulinio garso tenoras Sergejus Larinas. Pernai vasarį - rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Čia ilsisi daug iškilių menininkų. Dabar šalia jų - ir Vytautas Kernagis.
Rasa Pakalkienė
