„Realus birželio mėnesio projektas tai sinchronizacija, tai bus pasirašyti konkretūs, realūs susitarimai“, - ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Energetikos ministerija BNS patvirtino, kad birželį planuojama pasirašyti supratimo memorandumą tarp Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių. Po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras nutarė, kad optimaliausias sinchronizacijos variantas yra per Lenkiją, o ne per Suomiją su Skandinavija, BEMIP valstybės tam pritarė, tačiau dar turi būti pasirašytas formalus dokumentas.
Tačiau dokumente greičiausiai nebus įrašyta, keliomis „LitPol Link“ jungtimis - 1 ar 2 - turėtų būti sinchronizuojamos baltijos šalys su Lenkija. O būtent dėl to šiuo metu kyla ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos, teigiančių, kad pakanka vienos jungties, ir Latvijos bei Estijos, reikalaujančių tiesti antrąją jungtį. Anot S.Skvernelio, antros jungties tiesti nebūtina.
„Aš kol kas nenoriu atskleisti tų detalių, kadangi vyksta derybos. (...) Techniškai tai nėra būtina vienintelė sąlyga, svarstomos yra įvairios techninės sąlygos ir su antra jungtimi, bet tai nėra būtina sąlyga“, - komitete tikino premjeras.
Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas ketvirtadienį teigė, kad antrąją jungtį būtų galima nutiesti jau po to, kai Baltijos šalys būtų sinchronizuotos su Lenkija.
Lenkija ir Lietuva nori sinchronizuotis per vieną „LitPol Link“ liniją. Lenkija tokio požiūrio laikosi, nes nenori tiesti antros elektros jungties. Tuo metu Lietuva baiminasi, kad bandant įtikinti Lenkiją sinchronizuotis per dvi jungtis gali užtrukti ir projektas nusitęs ne iki 2025 metų, kaip suplanuota, o iki 2030 ar 2035 metų.
Tuo metu Estija ir Latvija baiminasi, kad viena elektros jungtis nėra pakankamai saugi ir kyla atsijungimų rizika, kas reikštų, jog būtų būtina naudoti brangią vietinę gamybą, pasunkėtų sistemos darbas.
