Ne tik jauni gyvena po vieną
Kelis dešimtmečius tyrėjai Europoje stebi tendencijas, kad jauni žmonės po studijų skuba išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai. Eurostato duomenimis, gyvenimas pavieniui populiarėja vis labiau.
Kaip rodo statistika, ne tik jauni darbingo amžiaus žmonės gyvena po vieną. Net kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas.
Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme, ir tuo pačiu pastebi, kad dalyje Europos šalių tokios tendencijos negalioja dėl stiprių kultūrinių tradicijų bei skirtingų socialinių sistemų.
Kodėl tokia situacija Lietuvoje?
Lietuvos poziciją paskelbtoje statistikoje įvertino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Tikėtina, kad senstant mūsų visuomenei (ir Skandinavijos), mažėjant gimstamumui, tiesiog vyresnių vienišų žmonių yra vis daugiau, be to, vyrų ir moterų gyvenimo trukmės vis dar skiriasi“, – sakė vadovė.
Jai pritarė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. „Visuomenės senėjimas yra rimta priežastis. Dar viena svarbi priežastis (ypač skandinavų tautose) tai, kad žmones vis vėliau kuria šeimas arba jų visai nebekuria. Tokiu atveju, net gyvenant kartu, bet nekuriant oficialios šeimos, statistikoje atsispindi vieno žmogaus namų ūkis“, – nurodė L. Galdikienė.
Pagal vidutines vartojimo išlaidas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėn., 2016 m. lietuviai išleidžia daugiau nei 2012 m.
Taip atrodė vieno asmens vartojimo išlaidos 2012 m. (viso – 324,1 eurų): maistas ir nealkoholiniai gėrimai (117,7), alkoholiniai gėrimai, tabakas (13,7), apranga ir avalynė (14,5), būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (73,7), būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra (11,8), sveikata (25,2), transportas (19,5), ryšiai (10,5), poilsis ir kultūra (13,2), švietimas (1,7), restoranai ir viešbučiai (9,6), įvairios prekės ir paslaugos (13,0).
2016 m. (viso – 374,4 eurų): maistas ir nealkoholiniai gėrimai (130,3), alkoholiniai gėrimai, tabakas (18,5), apranga ir avalynė (19,8), būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (61,1), būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra (17,1), sveikata (33,4), transportas (22,0), ryšiai (13,8), poilsis ir kultūra (20,0), švietimas (0,8), restoranai ir viešbučiai (13,0), įvairios prekės ir paslaugos (17,6).
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal namų ūkių pasiskirstymą, 2012 m. mūsų šalyje po vieną gyveno 39,9 proc. žmonių, o 2016 m. - 39,4 proc. Lyginant atskirai gyvenančius kaime ir mieste, aiškėja, kad daugiau po vieną gyvenančių žmonių yra kaime.
Keičiasi gyvenimo normos Europoje
2016 m. visoje ES buvo 220 mln. namų ūkių. Dažniausiai namų ūkį sudarė vienas asmuo (33% nuo viso namų ūkių skaičiaus), tada seka namų ūkiai, susidedantys iš porų be vaikų (25%) ir poros su vaikais (20%).
4% namų ūkių sudarė vieniši suaugę žmonės su vaikais. Likusius 18% sudarė kiti namų ūkiai, su turinčiais ar neturinčiais vaikų.
Į tendencijas sureagavo baldų gamintojai. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena ir buvo stebimos jau kurį laiką.
„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai sureagavo rinka siūlanti būsto įrengimo sprendimus - juk net ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – aiškina A. Gurinskienė.
