Motyvus ne visada atskleidžia
Regis, norisi klausti, ką žmogui duos išskirtinis vardas, kodėl taip norima jo. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė pasakoja, kad kartais tėveliai prasitaria priežastis, kodėl rinkosi vieną ar kitą vardą. Tačiau kiti to grietai nedaro ir vadina asmeniniu reikalu.
„Mes kartais tikrai pasidomime, kaip ir kodėl tokį vardą sugalvojo, tai tik maža dalis žmonių linkę pasipasakoti.
Visgi, suteikdami išskirtinius ir retus vardus tėvai nori išsiskirti originalumu. Taip pat stengiasi sugalvoti tokį vardą, kuris nebūtų dažnai girdimas ir labai žinomas, nes tėvų teigimu jie tikrai nenori, kad darželio grupėje ar mokyklos klasėje būtų penkios pvz. Ievos ar penki Adomai.
Be to, pastebimas vienas labiausiai matomas veiksnys – filmų įtaka. Bet tai tikrai pavieniai atvejai. Pvz. šiemet dažniau pasikartojo vardai Meda ir Milana, kaip tėvai teigia tai personažų vardai iš filmo ,,Moterys meluoja geriau“.
Ieškodami retų vardų tėvai dažnai atsižvelgia į skelbiamą statistiką, kad jų sugalvotas vardas nesikartotų. Praeities įvykiai, istorija taip pat turi įtakos, kai tėvai nori suteikti reikšmingą, bet gal mažiau retą vardą“, – prisiminė I. Jurgutienė.
Neretai galima išgirsti sakant, kad vardas lemia sėkmę ir gyvenime. Kiti iškart stotų ginti likimo prasmę ir įtaką. Todėl aišku, kad vien vardas negali nieko garantuoti, nebent išskirtinumą, kuris irgi gali būti dvejopas.
Rečiausi ir vienetiniai vardai
Rekomenduojamų vardų žodynai atnaujinami taip pat kasmet, papildant vienetiniais vardais. Pasak metrikacijos skyriaus vedėjos, reti vardai suteikiami vis dažniau. Per dieną pasitaiko net po keletą. Tai rodo, kad tėveliai ieško savito, tik jiems artimo ir norimo vardo.
„Išlieka tendencija suteikti lietuviškus senovinius vardus, tačiau pastebima ir naujadara, sudurtiniai vardai iš tėvo ir motinos vardų“, – pabrėžė I. Jurgutienė.
Gyventojų registras centras, tvarkantis gyventojų duomenų bazę, tinkamai saugantis duomenis, taip pat gauna informaciją apie rečiausius vardus.
Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė teigė, kad nurodyti vienetinius vardus, centras negali dėl asmens duomenų apsaugos. Tačiau pateikė retesnių vardų sąrašą, kuriuos Lietuvoje 2016 metais turi tik 3-5 žmonės.
Moterys: Jugasė, Dorosida, Ermantė, Skaila, Upyna. Vyrai: Aidris, Erildas, Arijelis, Nerdingas, Sintautas.
Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad sostinė auga, kadangi net kas trečias Lietuvos vaikas gimsta Vilniuje.
Baigiantis 2016 metams, sostinės savivaldybė skaičiuoja, kiek paaugo Vilnius – šiemet mieste gimė apie 1000 daugiau vaikų, palyginti su pastarųjų keleto metų gimimų skaičiumi – sostinės civilinės metrikacijos skyriuje šiemet užregistruoti net 11 554 gimimai, 2015 metais – 10 533, 2014 m. – 10 599.
Visoje Lietuvoje per šiuos metus registruoti kiek daugiau nei 37 138 gimimai, tad Vilniuje gimsta kas trečias Lietuvos vaikas! Daugiausiai vaikų mieste gimė gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Berniukų gimė maždaug trimis šimtais daugiau nei mergaičių.
Vaiko vardo išrinkimas – atsakingas sprendimas ir momentas. Todėl pastangų ir idėjų tėveliai negaili. Tikėtina, kad naujadarų tikrai nemažės.
Vaikai (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Vardų mados ir kūrimo ypatybės
Nepagailėję laiko tėveliai, vardus vaikams ir kuria, ir jungia, ir ieško. Taip kasmet Lietuvoje registruojama dešimtys vienetinių, naujų vardų. Mokslininkės ir vardų tyrinėtojos Daivos Sinkevičiūtės teigimu, nauji vardai ne tik papildo žodynus, bet ir tampa naujų tyrinėjimų pagrindu.
„Bendraujant su tėveliais ar renkant duomenis tai paaiškėja, tai tuos retus vardus pirmiausia jie kuria patys. Viena tų tendencijų, kad tėveliai vaikų varduose labai nori išsaugoti savo vardus, lyg jų vardų atspindį.
Būna tokių atvejų, kai paima po vieną raidę iš mamos ir iš tėčio vardų, sulipdo ir tas kūrinys jau yra naujas vardas. Kitais atvejais, dar vieną tendenciją pastebėjau, tam tikras vardas, tarkim, yra populiarus, kaip viena metu buvo populiarus vardas Mantas.
Tad buvo laikas, kai itin daug buvo Mantų arba daug dvikamienių vardų kaip pvz. Algimantas, Regimantas. Kai tie vardai nusibosta ir paplinta, tai tėveliai pradeda galvoti naujus vardus, vieną dėmenį pridėdami prie egzistuojančio vardo.
Tarkim yra toks vienetinis vardas Lokimantas. Žinoma, tai siejama su lokiu, tėvams labai reikšmė svarbi, kad būtų stiprus kaip lokys, ir tokiu būdu yra gimęs naujas vardas.
Kaip pavyzdžiui buvo Lietuvoje populiarūs Vytautas, Jonas ir Kęstutis. Tai yra sugalvoję perkurti juos su kitomis priesagomis. Dažnai vyksta priesagų keitimas ar pridėjimas. Vienas iš pavyzdžių – Kęstukas.
Yra toks vardas rekomenduojamas, nors nėra dažnas – Banguolė. Bet patobulino tėvai ir dabar turime Banguolytę. Ir švelnumo tai kartu suteikia.
Tęsiant Manto temą su skirtingomis priesagomis, yra atsiradę Aistamantas, Aistė – populiarus vardas ir dėmuo Mantas, tada Audrimantas, Daivimantas. Čia toks tas tėvų kūrimo procesas vyksta tėvų galvose“, – pasakojo mokslininkė.
„Liūdnieji“ vardai
Pasak tyrėjos, kontroliuoti vardų kūrimo procesą nėra būtina. Svarbiausia, kad naujadarai nepažeistų taisyklių.
„Su naujais kūriniais nieko blogo nėra, toks jų kūrimo procesas, nuo senovės taip pas mus dvikamienei asmenvardžiai yra atsiradę. Jie nepažeidžia nei gramatikos taisyklių, nei vardų kūrimo taisyklių.
Jeigu vardai neturi neigiamos, įžeidžiančios prasmės ar reikšmės ar būtų su gramatikos klaidomis, tai, žinoma, tokių vardų jiems niekas neleistų registruoti.
Bet tokie vardai tikrai yra vardyno atnaujinimo galimybė, čia žmonių kūryba.
Kiti dar atsiranda, kai tėveliai nori labai didelio išskirtinumo ir pradeda vaikus vadinti tam tikromis kultūrinėmis realijomis, tarkim, Biliūno vardą suteikia ar įkvėpti Kanto, taip ir savo vaiką pavadina.
Gyvena mergaitė su vardu Baltija. Tas dalykas yra unikalus ir išskirtinis, tai ir mano vaikas bus išskirtinis.
Dar retų vardų atsiranda tada, kai ima ir užrašo vardus su klaidomis, tai čia tokie „liūdnieji“ vardai, gal taip galima sakyti.
Pavyzdžiui, Džiūgas, nors yra populiarus vardas Džiugas ir išplitęs itin pastaraisiais metais. Tačiau gyvena ir Džiūgas, nors gramatiškai gali visaip suktis, gal su veiksmažodžiu džiūgauti buvo siejamas. Bet, matant, Džiugo dažnumą, galima įtarti ir klaidą.
Dar vienetiniai, kur matomos ryškiai klaidos – Ažuolas be nosinės. Lietuvoje tokio vardo registruoti nebūtų galima.
Be to, su vardų grynumo, švarumo politika yra taip, kad tik pastaraisiais metais susitelkta ir susidomėta labai. Tarkim ankstesniais metais, sovietmečiu, dažnai tokių klaidų atsirasdavo ne tik dėl tėvelių, bet ir dėl metrikacijos biurų darbuotojų neišsilavinimo, tai čia vien tėvelių kaltinti nereikia.
Susiimta būtent, kai priimtas kalbos įstatymas ir imtas skirti dėmesys kalbai. O kitas dalykas tie vardai be nosinių ir ilgųjų būtent atsiranda, kai užsienyje vaikai registruojami. Tai čia tenka tik perrašyti“, – pripažino D. Sinkevičiūtė.
Svajojantiems apie retą ir įdomų vaiko vardą, verta pasidairyti ne tik po žodynus, bet ir atreikpti dėmesį į kūrimo taisykles – tada tikrai bus unikalus jūsų vaiko vardas.
