Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas.
„Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.
Masinis reiškinys
Šalies specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos nenoriai kalba apie sklandančius gandus, kad jos ne tik klausosi telefoninių pokalbių, bet ir stebi šiandien paplitusį bendravimą interneto tinklu „Skype“.
Politikai, turintys vykdyti parlamentinę specialiųjų tanybų veiklos kontrolę, didelio entuziazmo nerodo, todėl daug informacijos taip pat neatskleidžia. Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas neatskleidžia, kiek telefoninių pokalbių šalyje yra klausomasi.
„Skaičių pasakyti negaliu, tai slapta informacija. Tendencija per pastaruosius metus yra daugiau nei pastovi. Pokalbių, kurių klausomasi, nei daugėja, nei mažėja“, – aptakiai kalbėjo jis.
A. Sacharuko pavaduotoja Dalia Kuodytė jau keletą kartų kėlė klausimą dėl nuolat žiniasklaidoje praslystančios informacijos, neva gauti teismo leidimą klausytis piliečių pokalbių yra labai paprasta. Vienas tokių atvejų buvo prieštaringai pagarsėjusio teisėjo Konstanto Ramelio dar praėjusių metų pabaigoje radijo eteryje išplatintas paatviravimas, jog sankcijų prašoma masiškai ir jos išduodamos pernelyg nesigilinant. Šalies politikai į tai reagavo vangiai ir viską nurašė K. Ramelio asmeninėms savybėms.
Neseniai, žiniasklaidai paskelbus sensacingą žinią, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) Trečiosios valdybos viršininkas (poste pakeitęs žuvusį pareigūną Vytautą Pociūną) Linas Jurgelaitis esą fabrikavo pokalbių klausymosi išklotines, įrašydamas žodžius, kurių įrašo originale nėra, skandalas taip pat buvo užglaistytas.
Nors klastojimo faktą patvirtino visų instancijų baudžiamieji teismai, išteisinę dėl sufabrikuotų įkalčių nuteistus asmenis, VSD vadovas Povilas Malakauskas išsisuko nuo pasiaiškinimų. Jis tiesiog prisidengė tuo, kad išteisinti žmonės mėgina prisiteisti žalą ir tebevyksta civiliniai teismai. Paaiškinęs, kad negali daryti teismams spaudimo, VSD direktorius vėl laimėjo laiko.
Kai kurie Seimo politikai, nepanorėję sakyti savo pavardžių, sakė suprantą, kodėl operatyvininkas klastojo įrodymus. Esą taip turbūt daryta siekiant nuteisti aiškų nusikaltėlį, kuris galėjo išsisukti. Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičus tokius išvedžiojimus vadina demagogija. „Matome, kuo viskas baigėsi. Ties žmonės kaip tik ir išsisuko, nes įkalčiai pasirodė netikri. Kas gali paneigti, jog toks ir buvo minėto pareigūno tikslas,"- retoriškai klausį politikas.
Kaunietiškas „Watergateʼas“
Pomėgį neteisėtai klausytis vieni kitų lietuviai turbūt paveldėjo iš sovietinių laikų, nes ši veikla greit prigijo atkūrus nepriklausomybę. Prieš keturiolika metų VSD pareigūnus pasiekė informacija, kad Kaune Ryšių gatvėje esančiame bute buvo neteisėtai klausomasi valdžios, verslo ir teisėsaugos viršūnių pokalbių.
Pareigūnai sužinojo, kad iš šio buto ne tik klausomasi pokalbių, bet ten laikoma ir speciali klausymosi įranga, kuri slapta montuojama tuo metu šalyje karaliavusio ir liūdnai pagarsėjusio Gintaro Petriko vadovaujamo koncerno EBSW konkurentų biuruose ir butuose.
Saugumo darbuotojai sulaukė žinių, kad specialią įrangą šiame bute montavo ir eksploatavo buvę Rusijos vyriausybinio ryšio federalinės agentūros darbuotojai. Nors saugumiečiams buvo pateikta išsami informacija, buto Kaune demaskavimo operacija kažkodėl rengta labai vangiai.
Pasyvi saugumiečių operacija
Netrukus apie rengiamą akciją sužinojo ir patikimų žmonių tarp saugumiečių vadovybės turėję EBSW ideologai.
Tuomet iš buto Ryšių gatvėje buvo skubiai išvežta nemažai klausymosi technikos bei svarbiausių pokalbių išklotinės. Kai svarbūs dokumentai buvo gabenami iš buto, netoliese pasalą surengę pareigūnai viską tik pasyviai stebėjo ir laukė vadovybės signalo. Šturmas prasidėjo tik tuomet, kai ten beveik nieko nebebuvo likę.
Apkaltinti pavyko tik tris pokalbių telefonu slaptumą pažeidusius asmenis, kurie EBSW hierarchijoje neužėmė reikšmingų vietų. Buvo duomenų, kad vienas šios nelegalios veiklos organizatorių – buvęs aukštas Lietuvos KGB vadovas. Tačiau šis asmuo byloje figūravo tik kaip liudytojas.
Glaudžiai su pokalbių klausytojais bendravęs Kauno senosios „daktarų“ gaujos ideologas Egidijus Abarius, pravarde Goga, bei EBSW vadovai net nebuvę apklausti.
Sankcijos gavimo technologija
Laikui bėgant, specialiosios tarnybos tobulėjo. Pasak buvusių VSD darbuotojų, teismo leidimui gauti naudojama itin paprasta technika. Etatinis ar neetatinis slaptasis bendradarbis už pinigus arba kitaip motyvuotas pristato užsakytą operatyvinę informaciją – esą kokiame nors bare arba pirtyje girdėjo, kaip žurnalistas A kalbėjo su piliečiu B ir, padauginęs gėrimų, „kažką tokio“ pasakė. Tai gali būti bet kas − emocingi siūlymai versti valdžią arba ką nors nudobti. Be to, panašaus pokalbio gali apskritai nebūti – svarbu, kad šaltinis apie jį parašytų.
Gavęs tokią „žinią“, pareigūnas rašo vadovybei pažymą, prie kurios pagal vidaus instrukcijas turi būti pridėti dar keli paaiškinimai. Visus popierius susegus į krūvą gaunama byla. Pridėjus informaciją apie asmenį ar asmenis iš pareigūnams prieinamų duomenų bazių, viršininkams padėjus po rezoliuciją, toks kūrinys keliauja į teismą. Dažniausiai tam pačiam „patikimam“ teisėjui.
Daugelis buvusių pareigūnų pasakojo, kad teikimų pastaraisiais metais tyčia buvo duodama ypač daug – teisėjų budrumui atbukinti. „Teisėjas nėra detektyvas ar seklys. Jis neturi savo operatyvinės tarnybos, laiko, jokios galimybės patikrinti šių fikcijų ar rimtų bylų turinio. Jis mato daug susegtų, sunumeruotų lapų, didelių žmonių parašų ir skambių frazių apie grėsmę nacionaliniam saugumui, tad ir leidžia klausytis pokalbių. Ypač padeda pasvaičiojimai apie vieno ar kito asmens susitikimus su rusais. Dar geriau užkabina atvejis, jei tai valdininkas ir potencialus ribotos informacijos nešiotojas“, − sakė vienas buvęs pareigūnas. Taip, kalbant saugumiečių žargonu, objektui „pakabinami telefonai“ ir „pakabinamos šlepetės“.
Kitas buvęs žvalgas savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ pasakojo, kad teisėjai yra klaidinami dar vienu būdu. Prašant leidimo, telefono numerių savininkais neretai nurodomi ne tie asmenys, kurie tikrai jais naudojasi. „Tai ypač populiaru, kai klausytis norima žinomų žmonių. Kad niekas neatkreiptų dėmesio, nurodomas Vardenis Pavardenis ir keli telefono numeriai. Realiai jis naudojasi tik vienu iš tų numerių arba išvis nė vienu. Niekas atitikimo netikrina“, − saugumo machinacijų mechanizmą atskleidė šaltinis.
Kartais, Anot buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus, kai specialiosios tarnybos neturi sankcijų sekimui ir pačios nenori rizikuoti, „blakes“ į reikiamą patalpą įmontuoja privačios detektyvų ir saugos bendrovės. „Teisme tokiu nelegaliu įkalčiu nepasiremsi, bet žinojimui gali pasinaudoti,“ – teigia politikas.
Politikų ir žurnalistų sekimas
Matyt, remdamasi panašia metodu, VSD vadovybė legalizavo ir padidėjusį dėmesį neįtikusiems žurnalistams, kuriuos P. Malakauskas, kalbėdamas su premjeru A. Kubiliumi, pavadino vanagais. Tokiu vardu VSD pakrikštijo paskutinių Seimo rinkimų į sostinės kavinę „Pas Rudolfą“ premjero susikviestus politikos apžvalgininkus. Kad „vanagų“ byla egzistuoja, televizijos laidoje „Sąmokslo teorija“ prieš kelias savaites prasitarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Tuo pačiu metu vienas iš VSD pareigūnų, o vėliau ir pats P. Malakauskas buvo susitikę su žurnalistu Kęstučiu Girniumi. Jie korespondentą perspėjo, kad pastaruoju juo esą gali domėtis Rusijos specialiosios tarnybos, bei draugiškai pasiūlė mažiau kritikuoti prezidentą ir Konstitucinį Teismą. Įdomi detalė – VSD vadovas P. Malakauskas ir Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas A. Sacharukas teigia, kad viskas buvo teisėta ir egzistuoja nustatyta oficiali tokių pokalbių organizavimo tvarka. Tačiau kiti komisijos nariai sakė jokių tokių dokumentų išvis nematę, o šaltiniai departamente teigia, kad tokią „tvarką“ galima surašyti nebent atbuline data.
VSD seka ne tik žurnalistus, bet ir politikus. Rengiant apkaltą dabar jau nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui, buvo paviešinti ir televizijos eteryje transliuojami bei komentuojami jo ir privačių asmenų telefoniniai pokalbiai, kuriuos įrašė ir nutekino VSD.
Dabartinis socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad VSD seka ne tik žurnalistus. „Sekami ir politikai. VSD virto institucija, kuri dirba nebe valstybei. Ten reikalinga radikali reforma“, – dar prezidento rinkimų kampanijos metu portalui balsas.lt sakė A. Butkevičius. Dar vienas neseniai kilęs skandalas – tikrai ar tariamai Socialdemokratų partijos būstinėje aptikta klausymosi įranga, dėl kurios politikai į teisėsaugą nesikreipė.
Buvę VSD pareigūnai ir daugelis politikų įsitikinę, kad departamento vadovybė yra sukaupusi daugybę informacijos, kuria naudojasi savo nuožiūra ar atitinkamų interesų grupių užsakymu. Greta klausymosi VSD disponuoja buvusių KGB kadrinių ir neetatinių bendradarbių veiklą demaskuojančiais dokumentais, kurie, kaip pabrėžia ekspertai, yra ištraukiami kada reikia. Apie VSD vadovų vykdytą kabinetinę liustraciją byloja ir Seimo komiteto atlikto parlamentinio tyrimo medžiaga.
Galima ne visiems
Gerai įvaldžiusioje manipuliavimo teisės aktais ir neteisėtų sekimų „legalizavimo“ metodiką kontoroje yra ir vidinių stabdžių. Tiesa, per didelę iniciatyvą parodžiusiems pareigūnams gali „atsirūgti“ ne dėl to, kad jie darė kažką neteisėtai. Svarbu neužkliudyti „reikalingų žmonių“.
Prieš VSD skandalą ir jo metu darbo neteko Kontržvalgybos valdybos vadovai Vytautas Damulis ir Kąstytis Braziulis, Konstitucijos pagrindų valdybos laikinasis vadovas Imantas Melianas ir beveik visi jo pavaldiniai. Vienus VSD vadovybė išėsdino psichologiniu teroru, kitiems surado formalias dingstis. Pastaruosius atvejus, kaip taisyklė, lydėjo organizuoto šmeižto lavina žiniasklaidoje.
Blogiausiai baigėsi pulkininkui Vytautui Pociūnui. Jis nukentėjo dėl padėtų tyrimų, nepalankių Rusijos GAZROM tarpininkų įmonės savinininkui Rimandui Stoniui bei jo interesus gynusiems aukšto rangos saugumiečiams bei kitiems valstybės pareigūnams. Pulkininkas buvo išstumtas į ambasadą Baltarusijoje, kur mįslingai žuvo. Jo mirtį palydėjo užsakomasis šmeižimas žiniasklaidoje, prokurorai kelis kartus numarino tyrimą ir kelis kartus buvo priversti jį tęsti po nužudytojo našlės Liudvikos Pociūnienės skundų teismams.
Kaip pabrėžia buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, įdirbis, padarytas tiriant VSD veiklą, nepanaudojamas, parlamentinė kontrolė lieka neefektyvi, nepriimami kadriniai sprendimai, nepradedama struktūrinė VSD reforma. „Reikia spręsti klausimą dėl pulkininko Dainiaus Dabašinsko (VSD direktoriaus pavaduotojas, - „Balsas.lt savaitė“), kuris neturi likti ne tik pavaduotoju, bet ir išvis turi būti pašalintas iš sistemos. Jei dėl kito susikompromitavusio pavaduotojo – Dariaus Jurgelevičiaus – prezidentas Valdas Adamkus sutiko, tai dėl šito – nesileido į kalbas ir net išsigando, kai jam tą pasakiau,“- pabrėžė politikas. Jis taip pat pridūrė, kad ir D. Jurgelevičius ligi šiol neatleistas, tik išsiųstas į misiją Gruzijoje.
Anot A. Matulevičiaus, daug kas priklausys nuo naujosios prezidentės, o štai Seimo konservatoriams jis sako turįs daug pretenzijų. „Jie net nesugebėjo priversti P. Malakausko viešai, institucijos vardu pripažinti, kad V. Pociūnas buvo tyčia dergiamas ir atsiprašyti jo artimųjų,“ – pažymi jis.
TIK FAKTAI:
VSD iki šiol nepateikia Seimui 12-os informacinių-analitinių pažymų, parengtų remiantis valstybės pilkuoju kardinolu vadinamo Albino Januškos, UAB „Dujotekana“ vadovo Rimando Stonio ir kitų svarbių valstybės pareigūnų telefoninių pokalbių klausymosi medžiaga. Seimo sprendimas pateikti minėtas pažymas nėra atšauktas.
2008 metų balandį iš pareigų turėjo atsistatydinti Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Specialiosios tarnybos gavo medžiagos, kad jis Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Virginijui Vizbarui sumokėjo 2000 litų už pagalbą sprendžiant privataus asmens sklypo klausimus. Parlamentarai mėgino kelti klausimą, ar V. Muntiano kabinete buvo įrengta stebėjimo aparatūra, tačiau jokio tyrimo atlikta nebuvo.
Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ šaltinių teigimu, šiuo metu šalies saugumo tarnybų taikiklyje yra atsidūrę maždaug 100 abejotinos reputacijos asmenų, kurių susirašinėjimai interneto tinkle „Skype“ akylai stebimi.
Seimo operatyvinės veiklos komisija prieš dvi savaites buvo susiruošusi važiuoti į VSD, kur tikėjosi kokiu nors būdu susipažinti su klausymosi procesu ir jo sankcionavimo procedūromis, tačiau „ekskursija“ neįvyko. Oficialiai A. Sacharukas paaiškino, kad išvykęs buvo VSD vadovo pavaduotojas Andrius Tekorius, kuruojantis klausymąsi. Tačiau šaltiniai Seime teigia, kad pirmasis į VSD važiuoti ūmai suskubo A. Anušausko vadovajamas Seimo NSGK.
Tomas Čyvas, Dailius Dargis
