Valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi kontroliuojantis Pakrančių apsaugos rinktinės laivas sekmadienį iki pavakarės kepurnėjosi ant Skirvytės upės seklumos, ties antrąja krantine.
Į Rusnę iš Kauno suvažiavę 26 klubų „Žvejo takas“ ir „Salmolita“ meškeriotojai, šioje vietoje nuo ryto rengę žūklės varžybas, tapo išskirtinio reginio viduryje upės stebėtojais. Vyrai filmavo, fotografavo ir komentavo. Labiausiai pramogautojus stebino valstybės pareigūnų bejėgiškumas, atsidūrus ekstremalioje situacijoje.
Beje, patys pareigūnai ją ir sukūrė.
Pakrančių apsaugos rinktinės greitaeigis kateris, atlėkęs nuo Rusnės pusės link Kuršių marių, ties antrąja krantine kažkodėl pasuko iš vagos į Rusijos pusę, kur prasideda sala. Ten gylis – iki kelių, ir kateris kaip mat virto ant šono.
Vyrai išlipo, sūpavo, stumdė laivą, burzgino variklį, bet kateris kasėsi giliau į smėlį. Tada pasikvietė talką - guminę motorinę valtį iš Vileikių užkardos Rusnės posto. Ši bandė patempti lynu, nesisekė. Tada į pagalbą atplaukė dar vienas mažutis kateris. Irgi nepadėjo.
Prabėgo pusvalandis, ir atsitiktinai pasirodė Rusnės žvejų motorlaivis, parplaukiantis iš žūklės. Iš geros širdies laivavedys prikabino kitą lyną, buksyravo pirmyn ir atgal Skirvytės vaga, saugodamasis, kad pats nesėstų ant seklumos. Dvi valandas rusniškis degino dyzeliną, vargino variklį, bet pasieniečių kateris – lyg būtų įsiurbtas – nepasidavė jokioms išvaduotojų pastangoms.
Teko ieškoti traktoriaus.
Atvažiavo per pylimą iki krantinės Skirvytėlės kaimo žemdirbio ratinis traktorius, prie jo valtimi vyrai priplukdė pasieniečių katerio lyną, ir mechanizatorius truktelėjo valstybės sienos pareigūnų vandens transportą link vagos. Pavyko, seklumos dugnas atleido gniaužtus, kateris išsilygino. Vagoje laivas pasisukiojo, vyrai pasitvarkė ir nuskriejo Nidos pusėn, kur nuolat budi „Madelaine“.
Ši vargo vakarienė, gelbstint eilinį Lietuvos pasienietį, nestebintų, jei Rusnėje pernai aukšti valdininkai ir generolas nebūtų pūtęsi prieš televizijų kameras naujoje kelių milijonų litų vertės prieplaukoje. Vadai demonstravo galingą laivyną ir raportavo esą jau puikiai pasirengę darbui ekstremaliomis sąlygomis. Tikrovė, pasirodė, ne tokia paradinė. Galingų laivų į nelaimės vietą neatplaukė, tik pasieniečių kontroliuojami žvejai ir žemės artojas traktoriumi.
Beje, kad Skirvytę seniai laikas gilinti, paženklinti farvaterį ir garantuoti navigacijos saugumą, atidaryti kelius žuvų nerštui, ledų sangrūdoms per potvynius Šilutės savivaldybėje apsilankiusiam Susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui, Vandens kelių direkcijos generaliniam direktoriui Gintautui Labanauskui prieš keletą savaičių primygtinai įrodinėjo vietos turizmo ir žvejybos verslo įmonių atstovai, rajono valdžia.
Bet išgirdo tik tiek – su Rusija iš principo dėl to susitarta, dabar reikia nustatyti kiekvienos iš šalių konkrečių darbų programas ir finansavimo dalis. Kada pasirodys žemsiurbės Skirvytėje, neaišku.
Asta Alkaitė
