Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę.
Jų manymu, pakaktų Seimo sprendimo. O artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviai jau norėtų balsuoti internetu. Jie taip pat pasigenda mokymo priemonių bei metodikos, kaip mokyti kalbos lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie anksčiau niekada nekalbėjo lietuviškai.Prieš penkerius metus Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis.
Todėl politikai tebeieško išeičių, kaip reiktų pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, nes nuostata dėl pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą.
Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai labiau pritartų ne referendumui, kuriam esą dar neaišku, kaip būtų suformuluotas klausimas, – esą pakaktų ir Seimo sprendimo.
„Mes per posėdžius išklausėme kai kurių teisininkų pasisakymų. Tie teisininkai teigė, kad tai nėra vienintelis kelias. Remdamiesi jų analize, mes savo rezoliucijoje raginame ieškoti teisinių būdų, o ne spręsti per referendumą“, – sako Irena Gasperavičiūtė, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė.
Skatinant aktyvesnį po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių dalyvavimą bendruomenių veikloje, siūloma leisti jiems jau kitąmet per Seimo rinkimus balsuoti internetu.
„Lietuvių gyvena visoje Rusijoje, ten tūkstančiai kilometrų iki Maskvos ar Sankt Peterburdgo. Tai mes balsavome paštu, bet jis veikia neefektyviai, biuleteniai ateina jau po balsavimo“, – teigia Antanas Rasiulis, Pasaulio lietuvių bendruomenės Rusijos reikalų komisijos pirmininkas.
„Tai būtų eksperimentas pasitikrinti, ar tokia balsavimo forma tinkama. Valstybė galėtų nuspręsti, ar tokio balsavimo reikia ir kokios yra problemos“, – mano Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Paulius Saudargas.
Pasaulio lietuviai iki šiol pasigenda ne tik mokymo priemonių, bet ir metodikos, kaip mokyti lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie niekada nekalbėjo lietuviškai.
„Mums reikia paruošti mokytojus, kaip mokinti lietuvių kalbos jos nemokančius. Čia pagrindas pasikeitęs, čia ne tobulinti kalbą reikia. Turi būti kitokia pedagogika. Laukiame iš Lietuvos ir tokios pagalbos“, – sako Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkė Joana Kuraitė-Lasienė.
Kitas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdis numatytas po pusmečio. Tada žadama intensyviau nagrinėti ne tik švietimo, bet ir patriotinio ugdymo, kultūrinių mainų bei lietuvių kultūros paveldo užsienyje klausimus.
Tomas Kavaliauskas
LTV „Šiandien“
