Rita ŽADEIKYTĖ
9 milijonai litų – tiek vien Šiaulių rajone reikia per metus pašalpoms. „Nėra darbo!“ – šaukia namuose sėdintys darbingo amžiaus žmonės. Pašalpų gavėjų vis daugėja. Ar tikrai reikia darbo, kai parduotuvėje nedidelis kaimas per savaitę išperka beveik 700 litrų alaus?
Vienas padėklas – savaitei
Atokus Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos kaimas. Po pašalpų mokėjimo praėjo dvi dienos. Prie parduotuvės perpildyta šiukšlių dėžė: tušti stipraus alaus ir spirituoto 18 laipsnių stiprumo vyno buteliai.
Pardavėja sako, jog didžioji dalis gautų pašalpų jau išleista. Ji parodo sandėlyje stovinčius didžiulius padėklus su alaus pakuotėmis.
„Ant vieno padėklo telpa 680 litrų alaus. Padėklo savaitei neužtenka...“ – nelinksmai sako pardavėja.
Prie kasos stovi mokesčių terminalas, kuriame galima susimokėti įvairius mokesčius.
„Geriausias vaistas yra antstoliai. Kai gauna perspėjimus dėl skolų iš antstolių, gavę pašalpas jau skuba susimokėti mokesčius. Bijo netekti namų“, – pasakojo pardavėja.
Kitokie veidai
Kiekvienas kaime sutiktas žmogus lengvai parodo, kur ką tik gautos pašalpos.
Namas. Keli socialiniai būstai. Beldžiamės į duris. Šeimininkė pradaro duris. Aišku, kad čia pašalpos nešvaistomos alui. „Belskit į gretimas“, – pataria šeimininkė. Bet ten su gyventojais nesusikalbame.
Kieme sutinkame trijulę. Veidai ir paakiai išduoda, ką jie ilgą laiką veikė. Vieno vyro striukė glotniai apgulusi užsikištą užantyje butelį.
Sugužame į butą, o ten – dar daugiau žmonių su tokiais pat alkoholio pažymėtais veidais. Jaunesnių ir vyresnių.
Po nedidelę virtuvę ir vieną kambarį (bute gyvena šešiese) bėginėja du mažamečiai vaikai. Keptuvėje vandenyje čirška mėsa su stambiai pjaustytų svogūnų gabalais. Ant stalo – dar nedidelis gabaliukas žalios mėsos ir duonos kriaukšlė.
Vaikai namuose – tik su trumparankoviais marškinėliais, abiejų rankytės apmautos pirštinėmis. Vaikai kažką geria iš spalvotų skardinių ir vis žvilgčioja į keptuvę.
Trijulė suguža į vieną vienintelį namų kambarį, sėdasi ant lovų ir nejaukiai tyli. Butelį nešęs vyras nusisuka, pasimuisto ir butelis atsiduria už lovos, kad mes nematytume, kas jame.
„Kam dirbti?“
Pamažu susipažįstame. Mėsą keptuvėje čirškina trisdešimtmetė moteris, abiejų vaikučių mama. Trečiasis jos vaikas gyvena mieste pas močiutę. Moters sugyventinis, gal kiek jaunesnis už savo pačią, vartosi lovoje po antklode, nors jau po vidurdienio.
Trisdešimtmetė gyvena iš pašalpų. Su vaikais ji gaunanti per 700 litų.
„Dirbti! Dirbti! Dirbau kelis metus prekybcentryje kasininke! Kas iš to! Gaudavau tiek, kiek dabar pašalpų!“ – nervingai šaukia trijų vaikų mama, vis pamaišydama vandenyje kepamą mėsą su svogūnais.
Klausiama, ko šaukia, moteris atšauna, kad mes patys „pijokai“, nes mūsų veidai taip pat raudoni. „Ką aš žinau, nuo šalčio ar nuo šnapso!“
Jos sugyventinis gauna negalios pašalpą, tik neįvardijo, kiek.
Tremtis ir alkoholis suluošino šeimą
Prie stalo sėdi sunkiai nuspėjamo amžiaus moteris. Ji – sugyventinio mama, vieno iš trijulės, parsinešusios butelį, vyro pati.
Kalba kiek švelniau nei jaunoji. Pasakoja, kad gimė tremtyje. Jos tėveliai ištremti už tai, kad buvo įtarti padėję Lietuvos partizanams, tiekę valgį į mišką.
Kodėl pradėjo gerti pati? „Atsimenu, kaip tėvai, grįžę iš Sibiro, gerdavo iš stiklinių samagoną. Sibire išmoko“, – atsidūsta moteris.
Ji pati negauna pašalpos. Prieš kelias dienas užsiregistravusi Darbo biržoje ir tikisi, kad pinigų gaus.
Tremties mačiusios moters vyras gauna neįgalumo pašalpą. Jo rankos – suluošintos. Kartą, kai vyras susipyko, apsipylė benzinu, gąsdindamas, kad susidegins. Bet netrukus susigėrė su „priešais“ ir, pamiršęs, kad yra apsipylęs benzinu, norėjo prisidegti cigaretę. Taip žmogus virto gyvu fakelu.
Jam mokama didesnė nei 700 litų neįgalumo pašalpa.
Du iš trijulės, parsinešusios butelį, kaip tik grįžo iš miesto. Užsiregistravo Darbo biržoje. Nori ieškoti darbo?
„Iš kur to darbo gausi? Nėra jo! Nėra!“ – lyg didžiausi darbininkai, kuriems rankos pačios kilnojasi pamačius darbą, dėsto vienas.
„Visi gauna pašalpas, ko mums negaut?! Kuo mes durnesni?!“ – atšauna.
„Tik viena skarbonkė“
Namų duris praveria moteris. Šiandien blaivi. Trisdešimtmetė – aštuonių vaikų mama. Vyras darbe. Mažesnieji vaikai – lovose, vyresnieji – mokykloje.
Moteris atvirai pasakoja, kad anksčiau gerdavusi daug. Dabar, kai gauna pašalpas, nusiperka „tik vieną skarbonkę silpno alaus“. „Skarbonkė“ stovi ant stalo. Jau tuščia.
„Pas vyrą visi pinigai. Man neduoda, kad nebūtų pagundų“, – pasakoja moteris. Vyras irgi neima „nė lašo į burną“. Drausmina ir žmoną.
Namuose nedaug socialinių įgūdžių pėdsakų, bet yra kur koją pastatyti. Ant rašomojo stalo vaikams pastatytas kompiuteris, bet drabužiai – ne spintoje, o kampe sumesti.
Moteris pasakojo, kad jai ir vaikams nuo sausio 1 dienos sumažino socialines pašalpas. Dabar gauna nebe 900 litų, o apie 500 litų.
„Sužinojo, kad vyras dirba, todėl ir sumažino. Užteksim“, – ramiai pasakoja moteris.
Ji niekada gyvenime nėra dirbusi ir gavusi atlyginimo už darbą.
80 socialinės paramos šeimų
Šakynos seniūnijoje pašalpas gauna 80 šeimų arba 227 gyventojai. Per mėnesį 2013 metais šios šeimos gavo 41 tūkstantį 42 litus, o per visus metus joms išmokėta beveik pusė milijono litų – 492 506 litai.
Šakynos seniūnas Artūras Žilinskas su seniūnijoje pagal naują pašalpų mokėjimo tvarką sudaryta komisija tik ką lankėsi pašalpų gavėjų šeimose.
„Problemą matome, bet ar ką galime pakeisti? Jeigu žmogui priklauso pašalpa, mokame, net jeigu žmogus atima kąsnį iš vaikų ir iškeičia į "bambalį“, – sakė seniūnas.
Seniūnas pasakojo, kad problemines šeimas kviečiasi į pokalbius. Viename posėdyje už piktnaudžiavimą buvo nutarta pašalpą skirti nebe grynaisiais pinigais, o maisto talonais. Šeima, kuriai pašalpa paskirta maisto talonais, seniūno teigimu, piktinosi, kad neturės iš ko susimokėti mokesčių, nors yra žinoma, kad gauna neįgalumo pašalpą ir už atliekas ar elektrą užteks susimokėti.
Bet ir iš maisto talonų kai kurie „pasidaro“ grynųjų pinigų.
„Pasiima taksi, nuvažiuoja į didesnę parduotuvę, už visus talonus pasiima maistą iš karto ir tada nešioja po kaimą ir pardavinėja maisto produktus. O už gautus pinigus žinome, ką perka“, – apmaudo neslėpė seniūnas.
Trauks piktnaudžiaujančius
Seniūno A. Žilinsko teigimu, komisijai jau pavyko nustatyti, kad kai kurios šeimos iš tiesų gyvena kartu, nors deklaruodavo, kad gyvena atskirai. Dėl to gaudavo didesnes pašalpas. Jos bus sumažintos.
„Reikia balansuoti pašalpų mokėjimą taip, kad žmogus nebadautų, bet ir neneštų dirbančių žmonių sunkiai uždirbtų ir mokesčiais sumokėtų pinigų atiduoti už butelį. Juk vien pakeles tvarkant kiek surenkame išgerto alkoholio butelių. Baisiausia, kad pašalpų gavėjų ir geriančiųjų kontingentas jaunėja“, – sakė A. Žilinskas.
Seniūno teigimu, žmonės pagrįstai piktindavosi, kad pašalpų gavėjai įvairiai gudraudavo, kad tik gautų didesnes pašalpas.
„Reikia „ištraukti“ tuos nelegalius gyventojus, nes jų tikrai yra ne vienas. Taip galbūt pavyks sutaupyti. Didelių stebuklų nesitikime, nes atokiuose kaimuose tikrai darbo nėra. Naujų darbdavių neatsirado, o dirbančiuosius, kurie dar sugeba dirbti, darbdaviai jau atsirinko anksčiau“, – sakė seniūnas A. Žilinskas.
Viename rajone – apie 9 milijonai litų
Nuo šių metų sausio 1 dienos pašalpų mokėjimas tapo savarankiška savivaldybių funkcija. Pašalpų mokėjimas tapo savarankiška savivaldybių funkcija.
Šiaulių rajono socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Simanauskienės teigimu, seniūnijose sudarytos komisijos pagelbės analizuojant pašalpų tikslingumą.
„Komisijos analizuos probleminius, piktnaudžiavimo atvejus, dažniau tikrins pašalpų gavėjų buities sąlygas“, – sakė I. Simanauskienė.
Vien per 2013 metus Šiaulių rajone išmokėta apie 9 milijonus litų pašalpų.
