Savo kalboje prisiminusi okupacijos istoriją, numalšintą partizanų kovą, taip pat iškovotą nepriklausomybę ir dabartinius Lietuvos pasiekimus, narystę ES ir NATO, A. Ramanauskaitė-Skokauskaitė priminė, kad „kova už laisvę nesibaigė“.
„Priešiškos jėgos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų bando purvinti Lietuvos laisvės kovų istoriją. Tie žmonės naudoja tą pačią KGB technologiją – apjuodinti laisvės kovotojus partizanus, sugriauti jų moralinį autoritetą ir pasėti nesantaiką tarp tautų“, – kalbėjo buvusi parlamentarė.
„Partizanai, kurie slapstydavosi metų metais, sugebėdavo nepasiduoti provokacijoms. Mes taip pat turime sugebėti nepasiduoti šių laikų provokacijoms, kurių yra ir neabejoju dar bus“, – pažymėjo partizanų vado dukra.
Ji sakė besižavinti nauja karta, gimusia jau laisvoje Lietuvoje, kuri domisi partizanų istorija, skaito jų atsiminimus, keliauja partizanų takais ir „kuri supranta, kad už jų šiandieninę laisvę – partizanai sumokėjo savo gyvybėmis“.
„Mylėkime savo artimus, branginkime mūsų valstybės laisvę, ir nebijokime kovoti su Lietuvos priešais“, – prisiminusi savo tėvų partizanų gyvenimo istoriją savo kalbą minėjimą baigė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais, šiemet minimos jo šimtosios gimimo metinės.
Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Pernai pradėjus svarstyti siūlymus 2018-uosius skelbti A. Ramanausko-Vanago metais, viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė pareiškė, kad partizanų vadas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji pripažino, kad rėmėsi KGB dokumentais.
Kilus skandalui, leidyklai „Alma littera“ nuraukus su ja bendradarbiavimą, R. Vanagaitė viešai pripažino, kad paskelbė melagingus teiginius apie partizanų vadą ir viešai atsiprašė dėl savo „skubotų ir arogantiškų“ komentarų.
Tuometinis jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.
