Maždaug mėnesį Santaros klinikose Vilniuje besigydantis profesorius pabrėžia, kad nepriklausomybės atkūrimo reikšmę vis labiau supranta vaikai.
„Lietuva tikrai graži, net iš ligoninės. Matau visokių šventiškų nuotaikų ir ypatingai mokyklose. Vaikai supranta, kad Lietuva yra didelis dalykas, nors ne visi vyresni supranta“, – BNS sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
„Ta Lietuva susivokia, kad ji yra Kovo 11-osios Lietuva, tai Kovo 11-osios vaikai. Aš sveikinu ir juos, ir jų tėvelius, ir jų senelius – mes gyvename, norėčiau tikėti, sveikstame ir einame pirmyn“, – pridūrė jis.
V. Landsbergio teigimu, Lietuva tikrai eina pirmyn, nepaisydama „visų trukdžių, nuodėmių ir kiaulysčių“. Pasak jo, to Lietuvoje dar yra pakankamai daug, tačiau visuma – sveika.
Profesorius teigė šios nepriklausomybės atkūrimo dienos proga norintis paraginti nepamiršti Sąjūdžio idealų.
„Žmonės, kurie anuomet darė politiką – naują politiką, atėjo ne iš politinių partijų ar valdžios struktūrų, o tiesiog iš paties gyvenimo. Jie tikėjo būsima geresne Lietuva ir labai mažai galvojo, kokią naudą patys asmeniškai iš to turės“, – sakė V. Landsbergis.
„Toks jausmas mus buvo apėmęs, kad Lietuva gali būti ir bus geresnė. Žmonės to norėjo. Aš labai linkiu, kad ir dabar žmonės norėtų: kad Lietuva būtų geresnė, kad melas, korupcija, vagystės būtų ne norma, o nepakenčiami dalykai“, – kalbėjo profesorius.
Jis ligoninėje praleido ir vasario 16-ąją, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį.
Tarpukariu nepriklausoma buvusi Lietuva prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo okupuota sovietų, tada nacių, o karo pabaigoje – vėl sovietų.
Po pusę šimtmečio trukusios okupacijos 1990 metų kovo 11 dieną V. Landsbergio vadovaujama Lietuvos Aukščiausiosioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dokumentą pasirašė 124 signatarai.
Sekmadienį Lietuvoje taip pat bus minimos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės.
