Dėl Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto jau kuris laikas verda diskusijos ir jam sunkiai sekasi skintis kelią į plenarinį posėdį: iš pradžių jis buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet seniūnų sueiga jį išbraukė dėl, neva, nerasto politinio sutarimo.
(Papildyta 16.32) Antradienį Seimas nepradėjo svarstyti Seimo nario veiklos garantijų įstatymo, kuriuo siūloma apriboti kai kurias Seimo narių privilegijas.
Kad įstatymas būtų svarstomas Seime, pasisakė 44 parlamentarai, 7 buvo prieš, 46 susilaikė. Kadangi po pateikimo įstatymo projektui nepritarta, Seimas balsavo, ar įstatymo projektą atmesti, ar grąžinti jį tobulinti. 53 Seimo nariai pasisakė už projekto tobulinimą, 43 siūlė jį atmesti visai.
Projekto sumanymas remiasi tuo, kad visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas, o pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą jie turi būti nustatyti atskirame įstatyme.
Įstatymo projekte daug apribojimų seimūnams
Pagal šį projektą parlamentarams numatomos oficialios atostogos, trunkančios ne daugiau kaip 45 dienas, taip pat neleidžiama seimūnams patiems nuomotis automobilių, nes būtent tam išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų lėšų dalis, o naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būti mokama ne visa iš karto, o dalimis kas mėnesį pusę metų.
Be to, įstatymas numato, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga ir šios pareigos nevykdymas gali grėsti finansinėmis sankcijomis: už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nebus mokoma alga.
Griežtai apribojamas lėšų parlamentinei veiklai naudojimas: Seimo narys galės naudoti pinigus tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Tokiu būdu jie negalėtų už šias lėšas nuomotis, pavyzdžiui, giminėms priklausančių patalpų. Padėjėjų skaičių parlamentarams tektų mažinti nuo trijų iki dviejų.
Taip pat įstatymo projektas draudžia Seimo nariams skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė informavo, kad šį antradienį šis įstatymo projektas bus pateiktas Seimo frakcijų seniūnų pasitarimui, o jie turės apsispręsti, ar šį dokumentą galima įtraukti į tos pačios dienos ar artimiausių posėdžių darbotvarkę.
Balsas.lt pasidomėjo, kas konkrečiai naujame įstatymo projekte netenkina ir kam pritaria didžiausių Seimo frakcijų seniūnai ir, ar jie ruošiasi pritarti jo įtraukimui į posėdžių darbotvarkę.
V. Gapšys: kanceliarinės išlaidos sunkiai paaiškinamos visuomenei
Vytautas Gapšys (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.)
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys šį įstatymo projektą įvertino kaip dvipusišką.
„Toks įstatymas reikalingas tam, kad būtų apribotos piktnaudžiavimo galimybės įvairiomis Seimo narių gaunamomis teisėmis. Turi būti aiškiai reglamentuota, kaip tuos automobilius nuomotis, kaip leisti kanceliarinėms išlaidoms skirtus pinigus, tačiau iš kitos pusės atrodo, kad įstatymas yra sunkiai suprantamas, pavyzdžiui, kodėl Seimo narys turi turėti 45 atostogų dienas? Kodėl išeitinė kompensacija turi būti jam numatyta ne bendra tvarka, o kažkokia speciali?“, – svarstė darbietis.
Jo manymu, kanceliarinės išlaidos ir panašūs niuansai įprastai bus sunkiai paaiškinami visuomenei, kad ir kaip būtų stengiamasi atsiskaityti prieš ją ar etikos komisiją.
„Manau, kad Seimo narys turi gauti algą, kuri turi būti skirta pagal pareigas ir tai, kiek visuomenė įvertina tą darbą. Ir tos kanceliarinės išlaidos paprasčiausiai gali būti sumažintos iki minimumo, jeigu Konstitucija reikalauja, bet tokios, kad nesukeltų jokių aistrų ir kad galima būtų drąsiai pasakyti, kad gauname algą, iš kurios vykdome savo veiklą“, – dėstė savo nuomonę V. Gapšys.
Anot jo, šio projekto taisymas būtų gana komplikuotas, nes išėmus vieną nuostatą iš projekto, gali būti iškraipyta visa esmė. Jis tikina, kad svarstymo stadijoje atsirastų daug pasiūlymų, tačiau tam, kad tai virstu projektu, kuris bus suprantamas ir aiškus visuomenei, reikia dar nemažai padirbėti.
„Natūralu, kad Seimo narių veikla turi būti reglamentuota ir negali būti taip, kad nėra numatyta sankcijų, jeigu Seimo narys nelanko plenarinių posėdžių - juk kiekvienas gauname pinigus už darbą ir kiekvienas turime tą darbą atlikti. Tačiau jei reikėtų apsispręsti, ar balsuoti už jį, man būtų sunku, nes lyg ir bandoma apriboti Seimo narių piktnaudžiavimą, bet tuo pačiu ir atsiranda papildomų niuansų, kurie sukeltų aistras visuomenėje“, – argumentavo jis.
V. Mazuronis: visus nervina šokiai ir „lexusų“ nuoma
V. Mazuronis (nuotr. Elta)
Tvarkos ir Teisingumo (TT) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis džiaugėsi, kad tokios iniciatyvos virto įstatymo projektu ir kad artimiausiu metu jis bus pateiktas Seime.
„Manau, kad daug kas susidėlios į savo vietas. Šiandien iš tikrųjų Seimo narių darbe ir socialiniame gyvenime reikia daugiau dalykų spręsti. Tikrai visus nervina tie šokiai, dainos, televizijos projektai. Tikrai visus nervina „lexusų“ ir panašaus lygio automobilių nuoma. Taip negali būti. Seimo nariai turi gyventi normaliai, kaip ir visi žmonės“, – komentavo jis.
Pašnekovas svarstė, kad reikėtų sėsti visiems prie vieno stalo ir diskutuoti, juk reikia viską pasverti ir paskaičiuoti ekonomiškai, ieškant optimalaus varianto.
„Reikia žiūrėti, ar pigiau ir geriau bus, jeigu vietoj Seimo bendrabučio bus mokami nuompinigiai, kurie nuolat auga, ar iš tikrųjų geriau apgyvendinti Seimo narius bendrabutyje, įvedus kontrolės mechanizmus. Man lengva kalbėti, nes aš nei automobilį nuomoju, nei gyvenu bendrabutyje“, – teigė V. Mazuronis.
Pasak TT atstovo, reikia ieškoti išmintingų variantų, kad Seimo narių išlaikymas valstybei būtų kuo pigesnis. V. Mazuronis patikino, kad kai įstatymo projektas praeis pateikimo ir tvarkymo stadijas, jis linkęs jam pritarti.
A. Butkevičius: kaip vaikų darželyje nurodoma, kaip reikia elgtis, kai nevyksta posėdžiai
Algirdas Butkevičius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą pavadino „labai įdomiu“ ir įvertino jį dvejopai.
„Man šis projektas primena tam tikrą anksčiau buvusią vaikiškumo ligą, kai lygtais reikėdavo politikų darbą reglamentuoti tam tikromis taisyklėmis, kur jis gali važiuoti, kur negali važiuoti, kur gali lankytis, kur negali lankytis. Vakarų demokratinių valstybių patirtimi dalijantis tai skamba labai keistai“, – komentavo jis naujienų portalui „Balsas.lt“.
Anot jo, siekiant skatinti politinį pasitikėjimą, labai svarbu dalyvauti įvairiuose renginiuose, susitikimuose su jaunimu, su mokslo bendruomene ir t.t. „Keista, kai tu negali gauti jokių papildomų pajamų už paskaitų ar pranešimo skaitymą, lankantis kažkur, nors kai kurie merai netgi atlyginimus išsimoka sau už tai“, – piktinosi jis.
A.Butkevičius pabrėžė, kad tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje, tiek kitose demokratinėse vakarų šalyse politikai tiesiogiai bendrauja su visuomene ir žino žmonių problemas, padeda jas spręsti, todėl ir žmonės politikus kitaip vertina. Pasak jo, pradėjus reglamentuoti šią veiklą, pasitikėjimas politikais dar labiau nublės ir politikų darbas bus dar labiau sumenkintas.
Tačiau sociademokratas sutiko su tuo, kad padėjėjų ir darbuotojų skaičius, atlyginimai turi būti reglamentuoti teisiniais dokumentais, arba garantijų įstatymu, arba Seimo statutu.
„Pritariu tam, kad ir kitų valstybės tarnautojų veikla turi būti numatyta įstatymų, bet ten, kur yra kaip vaikų darželyje nurodoma, kaip reikia gyventi ir elgtis tuo metu, kai nevyksta posėdžiai, jau turime kalbėti apie politinę brandą, politinį profesionalumą apie politinę kultūrą. Manau, kad tie žmonės, kurie ateina į Seimą ar yra renkami, turi suprasti, kad jie atsakingi prieš valstybės žmones“, – svarstė A. Butkevičius ir pridūrė, kad sutiks su šiuo įstatymo projektu, bet jei vyks balsavimas pagal straipsnius, juokingiems tikrai nepritars.
J. Razma: jeigu limitai bus normalūs, visuomenėje problemų nekils
J.Razma (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma pripažino, kad projekte mato kelias taisytinas vietas, bet apskritai jo nepriima dramatiškai.
„Nesu už tai, kad vėl grįžtume prie to, kad Seimo transporto skyrius turėtų daug automobilių savo žinioje ir skirtų juos Seimo nariams. Manau, reikia nustatyti limitus ir kaip yra dabar – Seimo nariams kompensuoti asmeninio ar nuomojamo automobilio naudojimą. Jeigu limitai bus normalūs, visuomenėje tai nesukels problemų“, – kalbėjo jis.
Pasak J. Razmos, atostogų klausimą iš tiesų reikia sureguliuoti, nes KT yra pasakęs, kad kaip ir kitiems piliečiams, Seimo nariams atostogos turi būti įstatyme apibrėžtos. Padėjėjų skaičiaus mažinimo atžvilgiu jis nematė didelės problemos, tačiau pripažino, kad tai nėra taip paprasta, kai Seimo nariai pripratę prie trijų padėjėjų.
„Aš pritarčiau šiam įstatymo projektui su numatoma taisymo perspektyva. Tačiau jei reikėtų balsuoti už tokį projektą, koks yra dabar, būtų sudėtinga“, – pripažino jis.
