Primename, jog sostinės policijos pareigūnui šiuo metu pareikšti kaltinimai dėl moters nužudymo. Minėtas įvykis užfiksuotas 2023 m. gruodžio 12 d. – tuo metu į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris. Po įvykio policija išreiškė palaikymą pareigūnui.
Netrukus po įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.
Dėl to pareigūnui pareikšti kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.
Prokuratūrai perdavus teismui baudžiamąją bylą, Liepos 8 d. Vilniaus apygardos teisme turėjo būti pradėta nagrinėti baudžiamoji byla. Tiesa, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, mat žuvusiosios moters artimųjų advokatas nespėjo aptarti su nukentėjusiais, ką sieks prisiteisti iš policijos.
Nors ši istorija gali pasirodyti unikali, iš tiesų gana panaši byla prieš kelis metus buvo nagrinėjama Kaune. Tuomet nuo užpuolikų besiginantis policininkas buvo patrauktas atsakomybėn.
Savigynos metu suskaldė kaukolę
Šios istorijos įvykiai mena 2019 metus. Lapkričio 19 d., šiek tiek po 22 val., Kauno apskrities VPK patrulis Rokas Laukutis gavo iškvietimą. Pareigūnas pagal sudarytą darbo sutartį taip pat dirbo saugos bendrovėje, o ši bendrovė buvo sudariusi sutartį su picerija „Can Can“, kurioje ir kilo konfliktas.
Picerijoje tą vakarą kilo žodinis konfliktas tarp neblaivaus, agresyvaus kliento, bei picerijos darbuotojos. Į piceriją jis atvyko su savo draugu – bylos duomenimis, jo draugas vėliau bandė agresyvų vyrą tramdyti, kai tas pradėjo lysti prie picerijoje besilankančio užsieniečio.
Išsigandusi darbuotoja paspaudė apsaugos iškvietimo mygtuką – vėliau nukentėjusiu pripažintas agresorius grasino, kad iškvies „gaują“. Nelaukdama apsaugos, moteris išbėgo link šalia esančios parduotuvės, kur ji paprašė apsaugos pagalbos – apsauginiai išvedė girtą vyrą lauk.
R. Laukučiui atvykus į įvykio vietą, šis sužinojo, jog konfliktas buvo išspręstas, jo paslaugų nebereikia. R. Laukutis sutikus minėtus vyrus, jis jiems pasakė eiti namo.
Tuomet vienas iš jų pareiškė, jog kad yra kovos menų specialistas ir apsaugininką iškirs. O apsaugininkui galiausiai nusprendus eiti namo, jis pajautė, kaip minėtas kovų menų „specialistas“ jį griebė už nugaros. Tuomet pareigūnas mikliai trenkė užpuolikui – jis nukrito ant žemės ir patyrė itin sunkius sužalojimus – kaip vėliau paaiškėjo, buvo sulaužyta kaukolė, kraujas išsiliejo į smegenis. R. Laukutis iš karto po įvykio iškvietė greitąją pagalbą.
Pirma instancija išteisino, antra – įkalino
Netrukus pareigūnui R. Laukučiui buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba ir sunkiu sveikatos sutrikdymu, o byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Bylą išnagrinėjęs teisėjas R. Laukutį išteisino – buvo pripažinta, jog pareigūnas buvo užpultas, gynėsi būtinosios ginties sąlygomis. Gynybai padėjo ir tai, jog R. Laukutis anksčiau neteistas, gailėjosi dėl pasekmių, policijos buvo charakterizuojamas tik teigiamai.
Beje, būtent būtinosios ginties sąlygas ir reikės įrodyti ir šiuo metu nužudymu kaltinamam sostinės pareigūnui.
Šią nutartį apskundė prokuratūra ir pareigūną puolęs vyras, kuris šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju – prokuratūra pareigūną siekė įkalinti trejiems metams. Neva naudoti smurto šioje situacijoje nereikėjo, nes prieš tai vyrus išvyti kitos parduotuvės apsaugos darbuotojams pavyko ir nepanaudojus fizinio smurto. Nors kaip minėjome, apsvaigęs vyras šių darbuotojų, kitaip nei R. Laukučio, nepuolė. Be to, kadangi R. laukutis nėra įprastas civilis, jam keliami aukštesni reikalavimai, siekiant suvaldyti kilusią situaciją.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos teisėjų kolegija nusprendė, jog visgi R. Laukutis yra kaltas ir paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokią bausmės trukmė lėmė tai, jog anot apygardos teismo, buvo padarytas sunkus nusikaltimas – o už sunkius nusikaltimus negali būti skiriamos lygtinio laisvės atėmimo bausmės. Tokiais atvejais skiriamos tik įkalinimo bausmės, o ši buvo mažesnė nei numatoma Baudžiamajame kodekse.
Apeliacinės instancijos teismas laikėsi išvados, jog Kauno apylinkės padarė nepagrįstą išvadą – neva byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia manyti, jog R. Laukutis veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį.
„Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas R. L, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. L. veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, smurtą prieš nukentėjusįjį A. A. panaudojo esant būtinosios ginties sąlygomis“, – taip apeliacinio teismo sprendimas aiškinamas nuasmenintoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje.
Be to, apeliacinei instancijai pasirodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, bylos aplinkybių.
„Teismo išvados dėl R. L. nekaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, padarytos remiantis išimtinai išteisintojo R. L. parodymais, visiškai neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl padarė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas“, – rašoma nutartyje.
„Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos, nevertino visų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei rašytinių bylos įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl padarė nemotyvuotas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas“, – taip apeliacinio teismo sprendimas aiškinamas nuasmenintoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje.
Paskelbus nutartį, R. Laukutis buvo įkalintas, mat apeliacinės instancijos teismo nutartis įsigalioja iš karto.
Paleistas po pusės metų belangėje
Po nepalankaus apeliacinės instancijos sprendimo, R. Laukučio gynėjas Egidijus Jonas Grigaravičius pateikė kasacinį skundą LAT. O R. Laukutis tuo metų laiką leido už grotų.
Kasaciniame skunde prašyta palikti galioti pirmos instancijos sprendimą, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kaip vėliau paaiškėjo, R. Laukutis pusmetį už grotų praleido būdamas nekaltas. Mat kasacinį skundą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija nutarė, jog apsauginis – nekaltas, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip minėjome, pirmosios instancijos teismas R. Laukutį pilnai išteisino.
Kasaciniame skunde dėstoma, jog pareigūnas perteklinės jėgos nenaudojo – sudavė tik vieną smūgį. Be to, anot kasatoriaus, apsvaigęs vyras kėlė realų pavojų visuomenei – minima, jog dėl to policiją iškvietė jo draugas. Kasaciniame skunde teigiama, jog R. Laukutis veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Skunde taip pat pabrėžiama, jog R. laukutis nuoširdžiai gailisi kilusių pasekmių, nukentėjusiojo atsiprašė, anksčiau nebuvo teistas ir neketina daryti teisės pažeidimų.
Kasacinį skundą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija pabrėžė, jog „apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dalies liudytojų parodymų visiškai neįvertindamas, ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius BPK 20 straipsnio reikalavimus“.
Teismas taip pat konstatavo, jog byloje esančius prieštaravimus apeliacinė instancija aiškino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai ir neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą.
Nuasmenintoje LAT nutartyje rašoma, jog kėsinamasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas ir akivaizdus, pažeidžiantis Baudžiamojo kodekso 28 str. nurodytas vertybes: asmens gyvybę, jo sveikatą, nuosavybę, būsto neliečiamybę ir kitas teises.
„Vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Tačiau asmuo, kuriam gresia pavojus, gali gintis ir nesulaukęs pirmo smūgio – mat po pirmojo smūgio, jis gali netekti galimybės toliau gintis“, – dėstoma nutartyje.
Šiuo atveju dėl kėsinimosi akivaizdumo abejonių kilo – vaizdai buvo užfiksuoti stebėjimo kamerų, išpuolio fakto neneigė ir apsvaigęs vyras.
Na, o vertindami pavojingumą, LAT nuosprendyje pabrėžia, jog apeliacinė instancija neatkreipė dėmesio į teisme liudijusi užpuoliko draugo parodymus. Anot liudininko, „nukentėjusysis buvo labai agresyvus, norėjo muštis, aiškino, kad lankė kovos menus, ir demonstravo kovinę padėtį“. Taip pat, „liudytojas nurodė manęs, kad jam gali tekti imtis papildomų priemonių nukentėjusiajam sutramdyti ir kviesti policijos pareigūnus“. Liudininkas taip pat teigė, jog tokios būklės nukentėjusysis galėjo ką nors sužaloti.
LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama – tad šia nutartimi byla ir buvo baigta.