Atvejai, kuomet pareigūnai panaudodami šaunamąjį ginklą mirtinai sužaloja nurodymų nesilaikantį asmenį susilaukia nemažai visuomenės dėmesio ir aršių diskusijų – vieni gyventojai gina ginklą panaudojusius pareigūnus ir teigia, jog pareigūnų darbas pavojingas, o nepanaudojus ginklo, kai kurias atvejais pareigūnams gali grėsti pavojus gyvybei. Na, o kiti piliečiai abejoja, ar ginklą panaudoję ir asmenį mirtinai sužaloję pareigūnai neperžengė savo įgaliojimų.
Po mirtinų incidentų, tolimesnė įvykių eiga yra tokia pati – atliekamas tarnybinis patikrinimas, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atlikus ikiteisminį tyrimą, byla perduodama teismui, kuriam ta byla yra teisminga. Pradėjus baudžiamąjį procesą, nukentėjęs asmuo (arba šiuo atveju – jo artimieji) turi teisę pateikti civilinį ieškinį, jei mano, kad dėl įtariamojo padarytų nusikalstamų veikų, patyrė žalą.
Tuomet civilinis ieškinys nagrinėjamas teismo kartu su baudžiamąja byla – civilinį ieškinį būtina pateikti iki įrodymų tyrimo pradžios.
Prisiteisė daugiau nei 30 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją
Vienas pirmųjų plačiau visuomenėje nuskambėjusių atvejų nutiko dar 2015 m. rugpjūčio 27 d.
Anksti ryte pasienio pareigūnai pastebėjo du įtartinus automobilius, bandė juos sustabdyti, tačiau vairuotojai nepakluso. Vienas iš šių automobilių pervažiavęs pareigūnų „ežį“ nulėkė nuo kelio – automobilyje buvo rasta kontrabandinių cigarečių.
Kitą automobilį pareigūnai nusivijo – automobiliui nestojant, buvo paleisti du šūviai į orą, o automobiliui toliau nestojant – keli šūviai į padangas. Visgi, keli šūviai pataikė ir į automobilio bagažinę. Automobiliai galiausiai sustojus, du vyrai pabėgo, o paliktame automobilyje buvo rastas ir sunkiai sužalotas 18-metis, kuris vėliau mirė.
Po šio mirtimi pasibaigusio atvejo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Žuvusio vaikino motina skundė šį sprendimą teismams, tyrimas atnaujintas nebuvo. Moteris taip pat pateikė ir civilinį ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Visgi, apeliacine tvarka skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, mirusio vaikino motinai priteisė viską, ko ji prašė – ne tik 30 tūkst. eurų žalos atlyginimą, bet kompensavo ir išlaidas, patirtas laidotuvių, bei bylinėjimosi teisme metu.
Kitas žymus atvejis įvyko vos prieš mėnesį – birželio 1 d., apie 21 val., VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, turėdami informacijos apie kontrabandos gabenimo atvejį, vykdė paieškos ir sulaikymo veiksmus Šalčininkų rajono Paūdrionių kaimo prieigose.
Čia buvo pastebėtas keliuku važiuojantis automobilis „VW Passat“. Jo vairuotojas stabdomas uniformuotų pasieniečių su VSAT tarnybiniu visureigiu įjungtais šviesos ir garso signalais nepakluso šiam reikalavimui. Jis padidino greitį ir ėmė sprukti.
Pirminiais duomenimis, kilus pavojui sveikatai ir gyvybei bei siekiant sustabdyti mirtinai pavojingą bėglį pasienietis iš tarnybinio ginklo iššovė vieną šūvį į sprukusio automobilio padangą. Visgi, vietiniai gyventojai teigė, jog šūvis greičiausiai pataikė į vairuotojo galvą.
Kiek pavažiavęs automobilis sustojo. Jame vairuotojo vietoje rastas mirtinai šūvio sužalotas Lietuvos pilietis. Automobiliu buvo gabenami ryšuliai, įtariama, kontrabandinių cigarečių. Policijoje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos pradėtas VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje. Taip pat VSAT dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas.
Kadangi ikiteisminis tyrimas dar tik vykdomas, mirtinai sužaloto vyro artimieji dar neturėjo progos pateikti civilinio ieškinio. Tad kol kas kalbėti apie kompensaciją artimiesiems – dar anksti.
Pradėta baudžiamoji byla
Didelio atgarsio visuomenėje susilaukė 2023 m. gruodžio 12 d. įvykiai Vilniaus rajone – tuo metu į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris. Siautėjusi moteris apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį. Į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus moteris puolė su peiliu, todėl buvo panaudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“ (atlikti 4 šūviai).
Policijos duomenimis, gindamasis nuo užpuolimo, Specialiosios parengties skyriaus pareigūnas iš tarnybinio pistoleto „Glock 19“ iššovė penkis šūvius į moterį, kuri įvykio vietoje mirė.
Netrukus po įvykio pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.
Dėl to pareigūnui pareikšti kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.
Prokuratūrą bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui, o pirmasis teismo posėdis įvyko pirmadienį – teisme pasirodė pareigūnas Darius Šerpytis, kuriam pareikšti kaltinimai moters nužudymu.
Vis dėlto, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, mat prasidėjus pirmajam posėdžiui, paaiškėjo, kad nušautos moters sūnūs nori pateikti civilinį ieškinį – kaip minėjome anksčiau, tai jie turi padaryti iki įrodymų tyrimo pradžios.
Į posėdį su savo advokatu buvo atvykę du nušautos moters sūnūs ir jų advokatas Virgilijus Kvedaras. Advokatas sako, kad birželio 28 dieną, per savo atostogas, gavo pranešimą, kad bus teismo posėdis. Jis sakė, kad dar nepasitaręs su savo klientais, kokio dydžio civilinį ieškinį teiks.
„Neįvertinsi motinos žūties motinos pinigais“, – žurnalistams sakė vienas iš sūnų.
Kompensacija galima tik pripažinus pareigūną kaltu
Naujienų portalui tv3.lt advokatas Gintaras Černiauskas komentavo, jog civilinis ieškinys šioje byloje galės būti tenkinamas tik tada, jei teismas pripažins policininką kaltu.
„Vienas iš civilinės atsakomybės pagrindų – kaltės klausimas. Jeigu aš dėl savo neteisėtų veiksmų padariau žalą, tokiu atveju privalau atlyginti padarytą žalą. Civiline tvarka yra nagrinėjama kaltė, priežastinis ryšys, kiti privalomi elementai.
Baudžiamojoje teisėje kaltės klausimas yra sprendžiamas baudžiamąja tvarka. Jei pareigūnas būtų išteisintas: būti pripažinta, jog teisėtai panaudojo ginklą, turėjo teisę į gynybą, neviršijo savo įgaliojimų – kaltės klausimas yra išspręstas jo naudai. Teismui pripažinus, kad jis yra nekaltas, civilinis ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes trūktų vieno iš elementų“, – komentavo G. Černiauskas.
Anot advokato, šioje byloje ko gero bus vertinami ne tik pareigūno, bet ir žuvusios moters veiksmai
„Kiek spaudoje buvo rašyta apie tą situaciją, galima suprasti, jog moteris buvo agresyvi, elgėsi neadekvačiai, rankose turėjo kažkokį daiktą, kuriuo galėjo sužaloti. Tokiu atveju, jeigu teismas pripažintų, kad pareigūnas peržengė savo įgaliojimus, paprastai yra vertinami ir nukentėjusiojo veiksmai.
Jeigu jie buvo priežastiniame ryšyje – pareigūnas buvo priverstas panaudoti ginklą, tik negalėjo panaudoti tokia forma, tuomet atsakomybės paskirstymas yra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Tuomet teismas sprendžia, kiek procentų yra kaltas nukentėjusysis, kad jis išprovokavo savo atžvilgiu tam tikrus veiksmus ir kiek yra kaltas kaltinamasis, kuris viršijo gynyboje pasirinktas priemones, sužalojo nukentėjusįjį“, – teigė advokatas.
Kaip minėjome, pareigūną išteisinus, civilinis ieškinys būtų atmetamas pilna apimtimi. Tuomet žuvusios moters artimiesiems beliktų kreiptis į aukštesnės instancijos teismus – pateikti skundą Lietuvos Apeliaciniam Teismui, ar Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Advokatas Arūnas Žioba teigia, jog panašiose bylose skirtingų instancijų teismų nuosprendžiai gali skirtis iš esmės.
„Buvo toks atvejis – kaunietis apsaugos darbuotojas trenkė kumščiu į veidą vienam girtam žmogui, jis krito veidu ant žemės, susiskaldė kaukolę. Ten buvo permaininga situacija – pirmos instancijos teismas nutartimi nusprendė, kad apsauginis darbuotojas yra nekaltas, būtinosios ginties ribų neperžengė. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pasakė ne ne, jis negalėjo trenkti jam į veidą, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Na ir galiausiai, po pusės metų, Lietuvos aukščiausiasis Teismas apsaugos darbuotoją išteisino“, – pasakojo A. Žioba.
Tiesa, egzistuoja dar vienas kelias, kaip artimieji galėtų sulaukti kompensacijos. Lietuvos įstatymai numato, jog bet kurioje bylos stadijoje šalys gali sudaryti taikos sutartį ir taikiai išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Visgi advokatas abejoja, ar policija sutiktų eiti į tokias derybas.
„Tai jau bus Policijos institucijos reikalas atsižvelgti į visas aplinkybes ir spręsti klausimą, ar eiti į derybas, tartis su nukentėjusiojo šeima. Kiek esu girdėjęs, policija pateisina pareigūno veiksmus – nepripažįsta, kad jis būtų viršijęs savo įgaliojimus, kad būtų neteisėtai panaudojęs tarnybinį ginklą“, – teigė G. Černiauskas.
„Sunku būtų įsivaizduoti, jog pirmoje instancijoje būtų pasiektas sutarimas, policija eitų į taikos derybas“, – pridūrė advokatas.
Kompensuojamos sumos gali skirtis dešimtis kartų
Nors yra aišku, kokiomis priemonėmis nukentėjusių artimieji gali tikėtis prisiteisti kompensaciją, daug sunkiau pasakyti, koks gi būtų šios kompensacijos dydis. Advokatas A. Žioba pabrėžia – pirmiausia būtina suprasti, jog numatoma kompensacija nėra žuvusio žmogaus gyvybės vertinimas.
„Kompensacija nėra tam tikras žmogaus (šiuo atveju nušautos moters) gyvybės įvertinimas. Kompensacija yra mokama artimiesiems giminaičiams – šiuo atveju, pagal šią bylą, tai yra du sūnūs. Ta suma yra susijusi ne tiesiogiai su mirtimi, o su tų dviejų sūnų patirta neturtine žala. Mes negalime kalbėdami apie sumas sakyti, kad tiek kainuoja žmogaus gyvybė – bet galime svarstyti, kiek jų išgyvenimai ir netektis, gali būti įvertinti pinigais“, – paaiškino A. Žioba.
Anot A. Žiobos, vertinant patirtą žalą, atsižvelgiama į gana skirtingus, subjektyvius kriterijus, kurie gali skirtis, priklausomai nuo bylos.
„Tie kriterijai gali būti gana įvairūs – neturtinė žala susideda iš įvairių išgyvenimų, praradimų. Pavyzdžiui – ar yra skirtumas prarasti sergančią motiną, ar mažametį vaiką? Matyt yra skirtumas.
Tad teismas turėtų įvertinti, kokios vertės yra praradimas. Be to, šeimose santykiai būna įvairiausi“, – teigė advokatas.
Visgi A. Žioba įvardijo apytikslę sumą, kiek paprastai pavyksta prisiteisti būtinosios ginties metu žuvusių asmenų artimiesiems.
„Mažiausia priteista suma, kokią esu matęs per būtinąją gintį nužudyto asmens byloje, siekė apie 8 tūkst. eurų. O didžiausia suma, su kokia esu susidūręs, siekė iki 80 tūkst. eurų“, – teigė advokatas A. Žioba, pabrėždamas, jog kalba tik apie savo darbo patirtį.
Advokatas G. Černiauskas pritaria, jog teismai, tenkinantys civilinius ieškinius, priteisia labai skirtingas pinigų sumas.
„Turėjome bylą, kur buvo pažeisti darbo teisės santykiai – darbo vadovas buvo teisiamas už tai, kad nesudarė saugių darbo sąlygų. Darbuotojas susirgo profesine liga ir mirė – jo artimiesiems priteista virš 100 tūkst. eurų. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, žirklės yra gana plačios“, – pabrėžė G. Černiauskas.
