Tyrėjai skelbia, kad vaikai dažniausiai bėga ne nuo skurdo, bet nuo šeimos ar globėjų, kur vyrauja netinkamas elgesys, patiriama fizinė, emocinė ir (ar) seksualinė prievarta. Generalinėje prokuratūroje vyko dviejų dienų tarptautiniai mokymai „Dingusių vaikų atvejų analizė, tyrimas ir prevencija“, kuriuose dalyvavo daugiau nei 80 įvairių institucijų atstovų.
Kiekvienas dingęs vaikas – didžiulė tragedija
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pabrėžė, kad kiekvienas dingęs vaikas – tai didžiulė tragedija. „Baudžiamojo persekiojimo stiprinimas dėl tyčinių smurtinių nusikaltimų ir seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, yra viena iš Lietuvos prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių.
Tai reiškia, kad mes siekiame ir ieškome tinkamiausių sprendimų, kad bendradarbiavimas tarp prokuratūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaikų kontrolieriaus įstaigos, policijos ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos būtų glaudesnis, efektyvesnis ir operatyvesnis, tai yra toks, kuris realiai saugo vaiką, padeda išvengti skaudžių smurto artimoje aplinkoje padarinių bei padeda tada, kai vaikas dingsta“ – teigia E. Pašilis.
„Ne tik Lietuva susiduria su iššūkiais siekiant apsaugoti vaikus ir užtikrinti saugią vaikystę. Spendimų šiems iššūkiams kasdien ieškome ir JAV. Tad labai džiaugiamės turėdami tokius puikius partnerius Lietuvoje, su kuriais kartu galime ieškoti spendimų šiai problemai spręsti.
Man be galo džiugu, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada galėjo prisidėti prie šios reikšmingos partnerystės, kurioje - ICMEC ir „Facebook“, dvi amerikietiškos organizacijos, bei vietos partneriai čia Lietuvoje. Tikiu, kad šiandien tik pradžia to, ką kartu mes galime nuveikti užtikrinant saugią vaikystę kiekvienam vaikui,“ – sako JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Nevyriausybinių organizacijų ekspertai, dirbantys dingusių vaikų paieškos, pagalbos vaikams ir jų artimiesiems bei prevencijos srityje Lietuvoje, atkreipia dėmesį, kad šalyje nėra vieningo sąvokos „dingęs vaikas“ apibrėžimo, pasigendama glaudaus komandinio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nėra skubios vaiko paieškos (Alert) sistemos.
Lietuvos vaikų situacija ir pabėgimo rekordininkai
Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas pristatė dingusių vaikų Lietuvoje apžvalgą. Pareigūnas priminė, kad nėra pranešimų apie dingusius vaikus, į kuriuos nereaguotų policijos pareigūnai.
„Netgi tada, kai vaikas dingsta ne pirmą ir net ne dvidešimt pirmą kartą, reaguojama lygiai vienodai, atliekamos visos būtinos procedūros ir veiksmai. Galiu pasakyti, kad Lietuvoje yra 24 vaikai, kurie sudaro 17-18 proc. viso pareigūnų darbo krūvio, bendrai jie yra pabėgę virš tūkstančio kartų.
Turime kelis nepilnamečius rekordininkus Lietuvoje, vienas iš jų pabėgo 90 kartų per du metus. Bet netgi ieškodami jo 91-ąjį, elgiamės lygiai taip pat. Nors dažnai net žinome, kur jo ieškoti“, - teigė K. Stelmokas.
Pasak pareigūno, tendencija dingusių vaikų yra panaši. Vidutiniškai per metus užfiksuojama apie du tūkstančiai atvejų, dažniausiai paieškos trunka iki mėnesio laiko.
Pareigūnas atkreipė dėmesį į dingstančių vaikų amžių. Kaip rodo statistika, dažniausiai dingsta 11-14 metų amžiaus mergaitės. Paklaustas, ar dažni Lietuvoje atvejai, kuomet vaikai pagrobiami prekybos žmonėmis tikslais, K. Stelmokas tikino, kad tokių atvejų kasmet nustatoma vos po vieną ar dar rečiau.
Jo teigimu, kasmet randama ir vaikų, kurie ieškoti ir daugiau nei metus. Blogėjanti situacija yra dingusiais ir neatsiradusiais vaikais. Prieš maždaug aštuonerius metus tokių vaikų buvo užfiksuota vos du, o 2015 metais buvo dingę 8 vaikai.
Mokymuose dalyvavęs Floridos (JAV) departamento atstovas Floy Turner įvardino, kaip elgiasi pasiklydęs vaikas: kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau laiko vaikas yra dingęs ir tuo toliau yra nuo namų; kai kuriais atvejais vaikai nė nenutuokia, kad jie laikomi dingusiais. Paprastai pasimetęs asmuo norės būti surastas, o dingęs gali ir nenorėti. Dingęs asmuo gali judėti iš vietos į vietą ir atsirasti jau apieškotoje teritorijoje.
Ką verta žinoti?
Didžiausios rizikos grupės vaikai: apleistieji (apleisti arba palikti vaikai), pabėgusieji (dėl įvairiausių priežasčių savanoriškai išėję iš namų). Prie didžiausios rizikos grupės priskiriami ir vaikai, kuriais manipuliuojama. Tokie, kurie patyrė prievartą arba nepriežiūrą, pabėgusieji, kurie pažeidžiami dėl patiriamos izoliacijos nuo šeimos ir draugų.
Prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais užsiimantys asmenys išveža vaikus toli nuo namų, kad jis iš karto nebūtų surastas ir sumažėtų jo grįžimo namo galimybė.
Tarptautinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centras (ICMEC) pateikia dingusių vaikų statistiką pasaulyje: Taivanas (7,5 tūkst.), Australija (20 tūkst.), Ispanija (20 tūkst.), Kanada (40 tūkst.), Rusija (45 tūkst.), Indija (96 tūkst.), Vokietija (100 tūkst.), Jungtinė Karalystė (112 tūkst.), JAV (440 tūkst.).
Centro atstovės Caroline Humer teigimu, seksualinis vaikų išnaudojimas gali būti ir dingimo ar pabėgimo priežastis, ir pasekmė. 2009 m. tyrimo duomenimis, internete bet kurią akimirką naršo 750 tūkst. pedofilų. To pačio tyrimo duomenys rodo, kad beveik 8 proc. vyrų ir beveik 20 proc. moterų yra patyrę vienokią ar kitokią seksualinę prievartą būdami jaunesni negu 18 metų.
