Apie naują sukčiavimo būdą socialiniuose tinkluose pradėję dalintis gyventojai siunčia įspėjimą bilietus ar prekes internetu pardavinėjantiems piliečiams.
„Nuoširdus patarimas, jei parduodat bilietą, o pavedimą gaunat ne pirkėjo vardu, grąžinkit pinigus ir bilieto neperduokit. Siaučia nebloga sukčių trikampinė schema“, – perspėja viena iš gyventojų.
Ji aiškina, kad apsimetinėdami pirkėjais sukčiai, naudodamiesi netikra socialinių tinklų paskyra susisiekia su pardavėjais ir neva sutaria nusipirkti prekę.
Tačiau atlikdami banko pavedimą, apgavikai perveda pinigus pardavėjui naudodami ne tariamo pirkėjo, o kito asmens vardą.
Tuomet nieko neįtariantis pardavėjas nusiunčia prekę „pirkėjui“. Visgi po kurio laiko, patys sukčiai apkaltina pardavėją dėl sukčiavimo.
„X perka bilietą. Pinigus perveda Y, Tu nusiunti bilietus X, nes pinigus gavai. Vėliau sulauki skambučio iš komisariato, kad Y pirko iš tavęs lovą (mano atveju), pervedė pinigus tau, o lovos negavo“, – sukčių schemą paaiškina gyventoja.
Be to, tokiu būdu pardavėjas praranda ir savo pardavinėjamą prekę.
„Lieki apgavęs žmogų. O X gauna bilietą, apgauna kitą žmogų ir nepalikęs jokių savo duomenų, tik fake (netikrą – tv3.lt) anketą, turi nemokamai susiveikęs bilietą, ką su juo daro nežinau, bet esmė tokia, kad pareiškimas parašytas ant pardavusio bilietą“, – tvirtina gyventoja.
Rekomenduoja nutraukti sandorį
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) vadovė Eglė Lukošienė rekomenduoja visada, pardavinėjant prekes internetu, patikrinti galimo pirkėjo duomenis bei naudoti pardavinėjimui skirtas internetines platformas.
„Parduodant prekę yra svarbu naudoti tik patikimas, saugias pardavimo platformas, kuriose yra pirkėjo ir pardavėjo apsauga.
Taip pat yra ne mažiau svarbu, kad gyventojai prieš parduodami prekę patikrintų pirkėjo profilį ir jame esančius kitų paliktus atsiliepimus“, – aiškina E. Lukošienė.
Komentuodama gyventojų pasidalinta sukčių schema, PPPKC vadovė taip pat priduria, jog pardavėjams reikėtų išlikti budriems ir tuomet, kai galimas pirkėjas perveda pinigus už prekę.
„Finansiniai sukčiai gali teigti, kad už pirkinį sumokės kitas žmogus, nes esą paties banko sąskaitos limitai yra riboti ar apriboti – tokie teiginiai turėtų iškart sukelti įtarimą apie galimą sukčiavimą. Venkite priimti pinigus iš trečiųjų asmenų, kurių nepažįstate“, – teigia E. Lukošienė.
O pavedimą gavus iš pardavėjui nežinomo asmens, PPPKC vadovė pataria apsvarstyti nebeparduoti prekes pirkėjui.
„Būtina tikrinti, ar mokėtojo vardas ir pirkėjo vardas, duomenys sutampa. Jeigu jau taip įvyko, kad gavote pavedimą iš jums nežinomo asmens – siūlytume svarstyti galimybę sandorį nutraukti, grąžinti pinigus juos atsiuntusiam asmeniui ir prekės neparduoti“, – rekomenduoja ji.
„Jei įtariate, kad susidūrėte su sukčiais - turėtumėte apie tai pranešti policijai ir jai pateikti visą turimą informaciją apie įvykusią apgavystę“, – pridėjo E. Lukošienė.
Sukčiavimo atvejų vis daugėja
Policijos duomenimis, užregistruotų sukčiavimo atvejų kasmet vis daugėja, tačiau ištiriamų atvejų skaičius statistiškai ženkliai sumažėjo.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis dalinasi, jog per 2024 m iš viso buvo užregistruoti 4739 sukčiavimo atvejai (daugiausiai per pastaruosius 7 metus), iš kurių sėkmingai ištirti pavyko 1252 atvejus (26,4 proc.), o tai yra antras blogiausias rezultatas per paskutinius 7 metus.
Palyginimui, 2018 m. iš viso buvo registruoti 2693 sukčiavimo atvejai, iš kurių ištirti pavyko daugiau nei pusę jų (54,8 proc.).
Su visa pastarųjų 7 metų statistika galite susipažinti žemiau:
PPPKC duomenimis, per 2024 m. finansiniai sukčiai iš viso pasikėsino į daugiau nei 35 mln. eurų, iš kurių jiems sėkmingai pavyko perimti beveik pusę – 17,3 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
