Kaip pasakoja Vilnietė Justina, jai teko susidurti su kibernetinių sukčių ataka, kurie staiga perėmė jos kompiuterio valdymą, kol moteris naudojosi įrenginiu.
„Sėdžiu prie kompo namuose, dirbu. Staiga mano kompiuterio ekrane atsidarė kita naršyklė. Kažkas jungiasi prie mano kompo“, – dalinasi Justina.
Vilnietės teigimu, kibernetiniai nusikaltėliai, prisijungę prie jos kompiuterio, pradėjo naršyti po moters socialinius tinklus ir naudotis jos duomenimis.
Be to, pasak Justinos, ji visiškai prarado kompiuterio kontrolę.
„Prie Paypal, prie „Facebook“, net dviejų faktorių apsaugą praeina prisijungę prie mano El.pašto. Pelė neveikia, nieko negaliu padaryt su ekranu“, – sako Justina.
„Tiesiog spoksau ištikta šoko ir matau, kaip tikrinamos mano „Facebook“ verslo paskyros, payment (apmokėjimo – ang. k.) metodai, bandoma suformuoti reklamos mokėjimus“, – prideda ji.
Tiesa, vilnietė pasakoja, kad jai pasisekė dėl to, jog sukčių taip pat tikrintos moters banko kortelės buvo baigusios galioti, tuščios arba dar nepridėtos, todėl kibernetiniams nusikaltėliams nepavyko atlikti jokių mokėjimų.
Po kelių minučių sukčiai galiausiai nustojo naršyti po moters kompiuterį nepalikę nė menkiausio pėdsako – liko tik atidaryta „Facebook“ verslo paskyra su nesėkmingu bandymu atlikti mokėjimą.
Visgi, nepaisant to, Justina sako vis tiek patyrusi nemažai streso, nes paprasčiausiai nežinojo, ką reikėtų daryti tokioje situacijoje.
„Man rankos dreba, karštis pila, žinau, kad pinigų neišplaus, bet… Ką daryt? <...> Viskas taip greit vyksta, kad net nespėčiau bankui paskambint, kad užblokuotų, nei IT specialistui, kad pasikonsultuot, tik 112 paskambinau, sujungė su, turbūt, e-policija (neatsimenu dabar tiksliai), bet o ką jie – nieko negali padaryt tuo momentu“, – sako moteris.
Paaiškino, kas galėjo nutikti
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad galimai į Justinos kompiuterį buvo įdiegta specializuota programinė įranga, kuri yra skirta kompiuterio valdymui.
„Dažnai naudojami produktai „Anydesk“, „TeamViewer“ arba koks nors kitas viruso pagrindu sukurtas produktas, kuris leidžia matyti monitorių, valdyti klaviatūrą, pelę ir daryti veiksmus su kompiuteriu, kaip su savo nuosavu“, – aiškina M. Pareščius.
O tokiu būdu, jei vartotojai nenaudoja jokių papildomų apsaugos priemonių, sukčiai gali prisijungti prie nukentėjusiojo asmeninių paskyrų ar banko, pasinaudodami kompiuteryje išsaugotais slaptažodžiais.
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, tai yra vienas populiariausių sukčiavimo būdų, o neretai, anot M. Pareščiaus, vartotojai netgi patys perduoda apgavikams savo kompiuterio prisijungimus.
„Tau paskambina sukčiai ir klausia gal jūs norėtumėt investuoti į kriptovaliutą, į akcijas ir panašiai, dažniausiai pokalbis vyksta rusų kalba“, – pasakoja M. Pareščius.
Tada sukčiai pasiūlo neva išmokinti savo aukas patiems pirkti kriptovaliutas ar įvairias akcijas ir liepia į kompiuterį įsidiegti programą, kuria apgavikai galėtų prisijungti prie vartotojų kompiuterio.
„Sukčiai įdiegia į jūsų kompiuterį ar telefoną programinę įrangą, skirtą įrenginio valdymui ir per nuotolį jums rodo, kaip tai daryti. Jūs, iš savo pusės, nesigaudydamas kas tai yra, leidžiate jam tai daryti ir tas kompiuteris tampa valdomas sukčių“, – tikina M. Pareščius.
„Sukčiai valdydami kompiuterį įdiegia savo programinę įrangą, pasižiūri kas tu toks, ką tu veiki, iš kur jungiesi, kokius turi prisijungimus prie banko. Įkalba padaryti pavedimą į pinigų keitimo platformą arba vieną iš kriptobiržų, arba „Forex“ tikrą ar netikrą portalą“, – toliau pasakoja ekspertas.
Tokiu būdu kibernetiniai nusikaltėliai per tam tikrą laiką ištuština gyventojų banko sąskaitas, o kai kuriais atvejais, naudodamiesi išviliotais asmens duomenimis, savo aukos vardu paima banko paskolas.
„„Kai kuriais atvejais įvyksta taip, kad jie (nuo sukčių nukentėję asmenys – tv3.lt) lieka be pinigų ir be galimybės ateityje disponuoti pinigais lietuviškuose bankuose ar kredito įstaigose“, – sako M. Pareščius.
Nutikus tokiais situacijai reikėtų atjungti internetą
M. Pareščius taip pat akcentuoja, kad gyventojai taip pat gali nukentėti nuo kibernetinių nusikaltėlių, jei kompiuteryje yra įjungta „Remote desktop“ (nuotolinio darbalaukio – angl. k.) funkcija., o kompiuteris nėra apsaugotas ugniasienės ar panašiomis programomis.
„Jis gali internete rodyti galimybę prisijungti prie kompiuterio. O hackeriai tokio kompiuterio slaptažodžius prie remote desktopų parenka per keletą minučių“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas.
Jeigu susidūrėte su tuo, jog praradote savo kompiuterio kontrolę, M. Pareščius sako, pirmiausia reikėtų nedelsiant atjungti kompiuterį nuo interneto tinklo.
„Jeigu tai yra laidinis internetas, fizinį laidą ištraukti. Jeigu tai yra Wi-Fi, atjungti Wi-Fi maršrutizatorių, jeigu yra pilnai perimtas valdymas, nėra galimybės valdyti ekrano, tiesiog kompiuterį atjungti nuo elektros <...> Jeigu yra nešiojamas kompiuteris, ekrano lenkimas tikrai padarys mažiau problemų ir nuostolių“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertas.
O jei įtariate, kad kompiuteryje yra instaliuota virusinė programa, pasak M. Pareščiaus, IT specialistai turi galimybę prisijungti prie kompiuterio nepaleidę jame jokių programų ir pasinaudoję antivirusine programa patikrinti ar kompiuteryje yra kokios nors kenkėjiškos programos.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC) praneša, kad per 2024 m. III ketvirtį sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 4,8 milijonus eurų.
Dažniausiai, PPPKC duomenimis, sukčiai iš gyventojų lėšas išviliojo telefoninio ir investicinio sukčiavimo būdais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
