apgavikai

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2 Lietuva“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo svarbiu perspėjimu: jų vardu ėmė naudotis rusiškai kalbantys sukčiai, siekdami apgauti žmones ir išvilioti asmeninius duomenis ar finansines lėšas. Bendrovė ragina klientus išlikti budriais ir dalijasi rekomendacijomis, kaip atpažinti bei demaskuoti tokius sukčius. Darbuotojai rusiškai neprisistato „Dėmesio! TELE2 vardu naudojasi rusakalbiai sukčiai.

Policijos virtualus patrulis socialiniuose tinkluose dalinasi klastinga sukčių afera – apsimesdami policijos pareigūnais apgavikai siekia išvilioti gyventojų asmeninius duomenis. Teigiama, kad piktavaliai ne tik, kad prisistato esantys pareigūnais, bet ir neva pateikia to „įrodymus“ bei tokiu būdu mėgina apgauti savo aukas.  Virtualusis policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ praneša apie įžūliai veikiančius sukčius.

Kaunietė Viktorija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dalinasi, kaip per klaidą, neva paprašyta draugės pagalbos, ji vos neįkliuvo į sukčių pinkles. Moteris teigia iš pradžių net nesupratusi, jog su ja susisiekė piktavaliai. Policijos atstovo Ramūno Matonio teigimu, sukčiavimų skaičius pastaruosius kelerius metus vis auga, tačiau kasmet pavyksta ištirti kiek mažiau nei trečdalį visų registruotų sukčiavimo atvejų.

Apsimesdami policijos pareigūnais, sukčiai skambinėja žmonėms pranešinėdami neva užfiksuota, kaip Rusijos pilietė mėgina ištuštinti aukos banko sąskaitą. Su tokia sukčių afera susidūręs panevėžietis Girmantas pasakoja, kad su juo susisiekę apgavikai netgi pateikė dokumentus, „įrodančius“ pareigūno tapatybę bei mėgino kuo greičiau išvilioti paties vyro asmens duomenis.

Sukčiai, apsimesdami banku „Inbank“ ir kitomis įmonėmis, pradėjo siuntinėti šio banko esamiems ir buvusiems klientams žinutes su neva esančia skola. Tiesa, gyventojai atkreipia dėmesį į tai, jog naudojamas sukčių telefono numeris iš tiesų sutampa su tikru „Inbank“ banko kontaktiniu telefono numeriu.

Viešojoje erdvėje pradėjo plisti dar viena sukčių afera – siūlydami dalyvauti konkurse sukčiai žada laimėtojams „padovanoti“ namą. Policija perspėja, pastebėjus šį įrašą, nepakliūti į sukčių pinkles, o „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET specialistas Lukas Apynis pabrėžia jokiu būdų nespausti neaiškių interneto nuorodų ir nevesti savo asmens duomenų.

Registrų centras perspėja gyventojus būti atidžiais ir nepasitikėti neaiškiais asmenimis, kurie prisistato jų darbuotojais, tačiau neatitinka oficialių požymių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Registrų centro matininkai be išankstinio susitarimo nesilanko gyventojų namuose ir neatlieka apklausų.

Socialinių tinklų nekilnojamojo turto pardavimų grupėse pradėjo plisti skelbimas apie parduodamą renovuotą sodybą. Tiesa, neilgai trukus, žmonės pradėjo pastebėti, kad lygiai tokią pačią sodybą įvairiose grupėse siūloma parduoti kone visoje Lietuvoje. Be to, prieš susitariant atvykti apžiūrėti pastatą, tariami „sodybos savininkai“ prašo susimokėti 500 eurų siekiantį „rezervacijos užstatą“. O jį gavę, „savininkai“ galiausiai pradingsta.

Mėgindami apgauti žmones sukčiai ėmėsi drastiškų priemonių – apsimesdami Lietuvos policija jie neva „kviečia“ žmones į teismą dėl vaikų pornografijos. Lietuvos policijos atstovai perspėja neapsigauti ir nepakliūti į tokias sukčių pinkles. Laišką gavęs vilnietis nustebo, kad sukčių schemoms nėra jokių ribų. Apsimesdami Lietuvos policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, jie elektroniniu paštu pradėjo siuntinėti „kvietimus“ į teismą.

Žinomo parduotuvių tinklo „Kesko Senukai Lithuania“ vardu apsimetantys sukčiai socialiniuose tinkluose įžūliai mėgina išvilioti žmonių pinigus. „Labdaringą išpardavimą“ paskelbę apgavikai neva, padarę itin didelę nuolaidą, už 9.99 eurus išparduoda elektrinius Xiaomi paspirtukus. „Senukų“ atstovai sako apie įvykį pranešę policijai, o pirkėjų prašo išlikti budriais.

SMS žinutes siuntinėjantys sukčiai atrado naujas schemas, kaip išvilioti žmonių pinigus. Mėgindami apgauti savo aukas, piktavaliai teigia esantys neva naują telefono numerį įsigiję pažįstami ar darbdaviai, kurie siūlo įsidarbinti naujame darbe. Visgi, policijos atstovai įspėja išlikti budriems ir gavus tokias žinutes, kuriose esate nukreipiami į neaiškias nuorodas, jokiu būdu jų nespausti.  Sukčiai toliau įvairiausiais būdais mėgina išvilioti žmonių pinigus.

Kriminalinės policijos duomenimis, 2024 m. užregistruota jau 100 atvejų, kai sukčiai mėgino išvilioti pinigus iš įmonių – per visus praėjusius 2023 metus šis rodiklis siekė 150 užregistruotų atvejų. „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė sako taip pat pastebinti dažnėjančias sukčių atakas prieš Lietuvos įmones.

„Atsikrausčius į nuomojamus kambarius, susinešus visus daiktus, kitos dienos vakare likome su visais daiktais ant gatvės“, – taip apie savo nemalonią patirtį socialiniuose tinkluose pasakoja Saulius Zalieskis. Vyras dalinasi, kad iš pradžių, iš pirmo žvilgsnio, kambarius Vilniuje esančiame name nuomojanti Simona atrodė maloni ir draugiška, tačiau vėliau prasidėjo rimti konfliktai ir Saulius su dar dviem savo draugėmis kitą vakarą su visais daiktais buvo išprašyti iš namų.

Sukčiai artėjant gražiausioms metų šventėms nesnaudžia ir kasdien apgauna dešimtis lietuvių, iš jų išviliodami tūkstantines sumas. Tiesa, sukčiavimo būdai taip pat keičiasi – tautiečiai gauna žinutes apie neva užstrigusias siuntas ar pasiklydusį pirkinį, negana to, dar sukčiams patiki ir savo banko duomenis. Tad jei apsipirkinėjate internetu, laukiate siuntų – sukluskite.

Reda Bžeskienė susidūrė su itin nemalonia situacija – pakliuvo į sukčių rankas. Apgavikai prisidengė Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir taip iš moters išviliojo pinigus. Apie tai R. Bžeskienė pranešė feisbuke, o įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „SOS! BŪKITE BUDRŪS, SUKČIAI VAKAR MANE JAU NUSKAUSMINO - 977 eur. Dalinuosi sms tekstu, jokiais būdais nespauskite nuorodų. VMI nesiuntinėja žinučių“, – rašė ji.

Į gyventojų elektroninio pašto dėžutes atkeliauja sukčių laiškai, siunčiami „Sodros“ vardu. Institucija patikina, kad nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi, todėl svarbu nespausti jokių juose esančių nuorodų. Melagingose žinutėse neva pateikiama informacija apie gavėjo valstybinį socialinį draudimą. Nurodoma laiško gavėjo darbovietė ir raginama paspausti fiktyvias nuorodas, kurios esą nukreipia į asmeninę gyventojo paskyrą arba „Sodros“ interneto puslapį.

Prancūzijoje šiuo metu atostogaujanti atlikėja Mia Pilibaitytė ten jau ne kartą susidūrė su apgavystėmis. Moteris įspėja, kad atostogaudami Lietuviai atidžiai apsižiūrėtų, kiek ir už ką moka. Savo kelionės akimirkomis socialiniuose tinkluose besidalinanti atlikėja ne tik džiaugiasi gražiais vaizdais ir puikiu oru – ji taip pat pasidalino istorija, kaip su draugu apsilankę viename restorane Kanuose liko apgauti.

Septyniasdešimtmetę Klaipėdos rajono gyventojo mamą rusiškai kalbantys sukčiai įsisodino į mašiną ir ilgiau nei valandą vežiojo po uostamiestį ieškodami bankomato, iš kurio moteris turėjo jiems duoti pinigų. Kai sukčiai suprato, kad juos gaudo pensininkės sūnus, moterį tiesiog išmetė nuošalioje aikštelėje ir nuvažiavo. Po mėnesio vyriškis sukčius aptiko pats.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Nors pastaruoju metu sukčiai darosi vis išmanesni ir sugalvoja vis naujesnių sukčiavimo būdų, neretai pasitaiko atvejų, kuomet žmonės užkimba ir už primirštų sukčiavimo būdų. Praėjusią parą registruoti sukčiavimai Kaune ir Klaipėdoje, kuomet pas žmones į namus atvykę sukčiai išviliojo tūkstantines pinigų sumas, rašoma policijos pranešime. Rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Aukštesnės instancijos teismas atmetė panevėžiečio A. V. apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo negaliojančiais pripažinti sandorius, kuriais garbaus amžiaus neįgali panevėžietė savo turtą perleido vienam labdaros ir paramos fondui bei jo vadovams, o pati netrukus atsidūrė globos namuose. Skundą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad viešąjį interesą ginančios Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinys iš tiesų buvo pagrįstas ir tenkintinas.

Trečiadienį Klaipėdoje iš moters sukčiai išviliojo pinigus ir papuošalus, žala siekia 3 tūkst. eurų, pranešė uostamiesčio policija. 1940 metais gimusi moteris policijai pranešė, kad Laukininkų gatvėje jai į namų telefoną paskambinęs asmuo prisistatė gydytoju ir nurodė, jog dukrai reikia daryti operaciją už 11 tūkst. eurų. Netrukus užėjęs asmuo, prisistatęs esantis gydytojo broliu, apgaulės būdu išviliojo 100 eurų grynaisiais, didelį kiekį įvairių juvelyrinių dirbinių.

Savaitgalį feisbuke pasipylė pranešimai apie siaučiančius telefoninius sukčius. Lietuviai masiškai susidūrė su perskambinti prašančiais ar tiesiog įkyriai skambinančiais užsienio šalių piliečiais. Svarbiausia tokiais atvejais yra neperskambinti neaiškiais ir nežinomais numeriais be svarbios priežasties. Sekmadienio vakare apie problemas vartotojams keliančius apgavikus prabilo ir „Tele 2“ atstovas Andrius Baranauskas.

Rusijos sostinės policija tiria stambaus sukčiavimo atvejį, kuriame nukentėjo 70-metė Maskvos gyventoja. Moterį sukčiai įtikino įsigyti įprastų sulčių už vieną milijoną rublių, paaiškinę jai, kad tai yra stebuklingi vaistai, kurie išgydys nukentėjusiąją nuo išsigalvoto onkologinio susirgimo, rašoma „Newsru“. Tyrimo metu policija sulaikė du atvykėlius. Vienas anksčiau jau buvo teistas.

Panevėžietis pensininkas, pasiskundęs teismui, kad nesąžiningi vandens „gerintojai“ jam apdūmė akis ir įsiūlė filtrus už kosminę kainą, džiaugiasi pergale. Garbaus amžiaus panevėžietis įsigilinęs ir pats įsitikino, kad filtrai ne gerino, o greičiau gadino iš čiaupo tiekiamą paprastą geriamąjį vandenį. Negana to, panevėžietį stulbino ir filtruoto vandens sąnaudos.

Telefoniniai sukčiai masiškai atakuoja ne vien močiutes, savo santaupas laikančias kojinėse. Į jų suktas pinkles pakliūva ir buhalteriai, ir vaikų darželio vadovai. Štai saldi kalinio pasaka net dvi dienas liūliavo vieno Panevėžio darželio direktorę, kuri telefonu suokusiems sukčiams pati atidavė per 4000 tūkst. eurų. O sukčiai iš kalėjimo už nosies vedžioja ir pareigūnus.

„Apple“ produktai iki šiol išlieka prestižiniais, todėl jie traukia ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir sukčių dėmesį. Štai visai neseniai Rusijos Paštas sulaukė vietos teisėsaugos organų vizito, kadangi vietoj „iPhone 5“ pristatė originalią dėžutę su žolės sėklomis. Rodės, nieko jau nenustebinsi po tokių įvykių, tačiau sukčiai visuomet sugalvoja ką nors naujo.

Kiekvieną kartą murmantiems, kad „seniau taip nebuvo“ ir „kur ritasi pasaulis“, norisi pasiūlyti pasikapstyti po mažiau viešintas pikantiškas įvairių tautų istorijos detales ir pasidomėti, iš kur vis dėlto tas pasaulis „atsirito“. Prisiminkime keistas japonų animacijos ir komiksų formas – hentus.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

Į nešvarius sandėrius Lietuvoje įsiveliantys tolimųjų reisų vairuotojai iš Rusijos vis dažniau kreipiasi į policininkus, kai nelegaliai pardavę degalų negauna pažadėto atlygio. Nusikalstamu verslu užsiimantys lietuviai vis dažniau griebiasi suktybės - sprunka nė nemanydami sumokėti vairuotojui už degalus, rašo „Lietuvos rytas“. Sekmadienio naktį Marijampolės policijos pareigūnai sulaukė 42 metų Sergejaus A. skambučio.

Nusprendusius susirasti darbą užsienyje per įdarbinimo agentūras ne visada lydi sėkmė. Ne taip retai šios agentūros ne tik nesuranda darbo, bet ir nulupa devynis kailius nuo ieškančiųjų sotesnio kąsnio. Su tokia įdarbinimo agentūra pabendrauti teko Sigitai ieškant darbo Vokietijoje. Ilgą laiką nelegaliai slaugytoja dirbusiai moteriai atsivėrus Vokietijos darbo rinkai atsirado galimybė įsidarbinti užsitikrinus visas socialines garantijas.

Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.

Sukčiai nusitaikė į pigių prekių internetu ieškančius gyventojus. Telefonus, muzikos grotuvus ar net automobilius perkantys žmonėsi gali likti it musę pešę – pervedę pinigus į nurodytą sąskaitą pirkinio gali ir nesulaukti. Skelbimų svetainių administratoriai pataria pernelyg nedžiūgauti pastebėjus mažesnę nei kitur siūlomą prekės kainą – skelbimo autorius gali būti apgavikas.

Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo. Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus.

Sugedo automobilis. Ką daryti? Važiuoti pas pažįstamus, remontuoti pačiam ar vykti į artimiausią autoservisą? Pasirodo, dauguma vairuotojų vengia vykti į neišbandytus ir nežinomus autoservisus, nes bijo būti apgauti ir sumokėti per daug. Autotransporto portalo Autogidas.lt atliktos vairuotojų apklausos rezultatai rodo, kad 7 iš 10-ies (69 proc.) vairuotojų prireikus renkasi tik pažįstamų žmonių autoservisus, nes tik taip būna garantuoti, kad sumokės normalią kainą ir nebus apgauti.