„Mieli vaikučiai, aš jau lovytėje, kuris norėtų man pačiulpti“, – toks vaikų viliojimas vienoje interneto platformoje papiktino molėtiškį Ruslaną.
Du mažamečius auginantis vyras neatsistebi – viešojoje erdvėje žmogus esą užsiima pedofilija, reketuoja vaikus, o jokios atsakingos tarnybos tuo neva nesidomi.
„Jis pats, Valius, gyrėsi, deda į Tik Toką, kad štai jam du eurus pervedė, ten penkiasdešimt centų. Ir per live tream sako, pavyzdžiui, sako, ką čia man pervedei penkiasdešimt centų, pervesk man dvidešimt eurų, ką aš valgysiu, aš neturiu, ko nusipirkti ko valgyti“, – sako molėtiškis Ruslanas Kozlovskis.
O nepaklusę nepilnamečiai, kaip sako Ruslanas, yra blokuojami, kol esą „mylimam“ sekėjui nesumoka reikalautų pinigų. Molėtiškis neslepia pasipiktinimo, esą šis žmogus ne tik neva reketuoja, bet ir vilioja nepilnametes intymiems susitikimams.
„Kiek tau metų, atrašė mergina, kad šešiolika metų, jis pasakė taip: nuo 16-os galima. Čia jo citata, kad nuo 16 galima. Nu galima tikriausiai tą, ką suaugusieji daro“, – pasakoja R. Kozlovskis.
Ko tokias vaizdais siekia Valiumi prisistatantis žmogus sužinoti nepavyko, į žurnalistų žinutes vyras neatsako. Policija neslepia, prašyti pinigų viešai nėra nusikaltimas, kaip ir ne nusikaltimas juos aukoti. Tačiau aukojantys turi gerai išsiaiškinti, kam aukoja.
„Reikėtų įvertinti, ar žmogus neapgaudinėja nepilnamečių, nesukčiauja. Ar tikrai tos paramos prašo, ar tik apsimeta, kuo nėra. Vėlgi tėvas turėtų kreiptis į policiją, policija išsiaiškintų, pradėtų tyrimą, ir būtų aišku, turbūt“, – teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Įrodyti, kad nusikalsta – sudėtinga
Sučiupti tokius pažeidėjus, kaip sako policijos atstovas, sudėtinga. Ir sučiupus įrodyti, kaip sako advokatai, taip pat nėra paprasta. Mat sukčiai sugalvoja įvairių gudrių schemų. Turi net ne po vieną paskyrą, pavyzdžiui. O kiekvienos sukontroliuoti neįmanoma. Advokatai sako, kad daugėja istorijų, kai pinigus iš patiklių, meilės trokštančių moterų sukčiai išsivilioja pažinčių puslapiuose. Aukomis dažniausiai tampa patiklios moterys.
„Tai baigiasi paskolų paėmimu. Neva investavimu į bendrą verslą. Įrodyti labai sunku, daug veiksmų pati ta auka yra padariusi. Tas asmuo, kuris vilioja pinigus, tai jau yra jo amatas. Ne vieną kartą tą daro. Ir kai paaiškėja visa eilė tų aukų, kur braižas yra panašus, tada jau galima kalbėti apie tokių asmenų tyčinius veiksmus“, – kalbėjo advokatas Valdemaras Bužinskas.
Dažnai vyrai moteris sugraudina pasakomis apie mirusius artimuosius, ar sudegusius namus, ir esą tam reikia daug pinigų. Teisėsaugininkai ragina netylėti ir tokius sukčiautojus viešinti. Renkantis gyvenimo meilę, žmogus internete turi nepatingėti patikrinti apie išrinktąjį visą informaciją pavyzdžiui, kur ir kuo dirba.
O kilus bent menkiausiam įtarimui reikėtų kreiptis į policiją. Galima pranešti ir ryšių reguliavimo tarnybos įkurtame puslapyje „Švarus internetas”. Per trečią šių metų ketvirtį čia tarnyba gavo per du šimtus pranešimų dėl netinkamo turinio – skųstasi dėl tautinės ar rasinės nesantaikos kurstymo, vaikų seksualinio išnaudojimo.
„Per tris ketvirčius gavome netoli 900 pranešimų, per metus jų bus virš tūkstančio. Iš jų pasiteisina, kad mes galim imtis kažkokių veiksmų, apie keturiasdešimt procentų“, – sako „Švarus internetas“ vadovas Vilius Nakutis.
Ir visi šie pranešimai perduodami policijai. Taip pat, kaip sako švaraus interneto vadovas, deramasi su internetinių puslapių savininkais, kad netinkamas turinys būtų pašalintas.
Pataria, kaip nepasimauti ant sukčių kabliuko
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistai skatina žmones neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis ir gavus laišką elektroniniame pašte.
„Visada reikia atkreipti dėmesį į tai, ką mes gauname, į neaiškius laiškus, kažkokie prikabinti priedai, skatinimai atlikti skubotus, neapgalvotus veiksmus. Gąsdina žmones, kad pasibaigė slaptažodžių galiojimo terminas. Įvairios įtartinos nuorodos, kurios nukreipia į kitas svetaines, kurios irgi gali būti apkrėstos“, – pasakoja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovė Eglė Ivanovaitė.
Taip pat dažnai vartotojai, kaip aiškina specialistė, nepagalvoja apie savo paskyrų saugumą – naudoja silpnus slaptažodžius, tuos pačius – kelioms paskyroms, o įsibrovus į vieną paskyrą galima prisijungti ir į kitas.
Vartotojams dažnu atveju žinovai pataria pasidaryti ir dviejų faktorių autentifikaciją, tuomet net jei ir atspėjus slaptažodį, žmogus būtų automatiškai įspėjamas kad kažkas bando prisijungti prie jo paskyros.
