Į klausimą, kaipgi jie priešinsis, logiško paaiškinimo niekada nebuvo, nėra ir negali būti, kaip ir reikalavimas keisti litus į eurus santykiu 1:1 suprantamas tik infantiliems žmogystoms. Visi šie Gluškaimio gyventojai besipriešindami eurui gali užsidaryti savo bakūžėse, grįžti prie natūrinio ūkio rojaus ir daugiau nekvaršinti galvos visiems kitiems savo kliedesiais – visi bus laimingi ir patenkinti, o Lietuvoje gyvensime ramiau.
Čia problema dar nesibaigia, nes kita dalis euro priešininkų jei ir nežada su juo kovoti, – tai garsiai ir visiems rauda, kad įvedus eurą sumažės pensijos, atlyginimai ir pašalpos, nes šie proto gumbai skaičiuodami sugeba litus konvertuodami į eurus vis tiek gauti litus. Pavyzdžiui, jei pensininkas dabar gauna 900 litų, tai, apskaičiavus pagal proto gumbo formulę (900 / 3,45 = 261), po Naujųjų metų jis gaus 261 litą. Aišku, taip mąstant ir skaičiuojant kaip ir nelabai apsimoka tas euro įvedimas ir reikalavimas keisti santykiu 1:1 tampa kiek aiškesnis.
Tačiau tokiam pašnekovui net neverta bandyti aiškinti, kad jis neteisus ir pensiją nuo sausio visgi gaus eurais, nes tokia žinia proto gumbui išmuša visus likusius mąstymo saugiklius ir jis galiausiai rėkia, kad vis tiek jį norima apgauti, o galiausiai seka Gražulio logikos lygio išvada, kad dėl visko kalti gėjai. Dar kartais kalti būna žydai, bet vis tiek gėjai – labiau.
Kita paranojikų gvardija užtikrintai baiminasi, kad įvedus eurą visų prekių ir paslaugų kainos padidės 3,45 karto arba bent jau labai panašiai. Kad kainos didėja kiekvienais metais ir jų augimui įtaką daro įvairūs veiksniai, o euro įvedimas turės mažiausiai reikšmės – tai euro priešininkui nėra argumentas.
Euro priešininkas žino geriausiai ir jo stipriausias argumentas – kad anksčiau už 10 litų buvo galima nusipirkti pakelį cigarečių ir du bambalius alaus, o įvedus eurą išeis tik vienas bambalys. Tai jį liūdina, pykdo ir skaudina.
Jei peržvelgtume Lietuvos statistikos departamento duomenis, matyti, kad, pavyzdžiui, 2005 metais 1 litro pieno (2,5 proc. riebumo) kaina buvo 1,67 lito, o 2013 metais tas pats pienas kainavo 2,65 lito, 10 vnt. kiaušinių 2005 metais kainavo 3 litus, 2012-aisiais – 5,15 lito, 2013-aisiais – 4,1 lito. 2005 metais A95 benzino kaina – 2,96 lito, 2012-aisiais – 2,75 lito, 2013-aisiais – 4,55 lito. Kubinis metras karšto vandens 2005 metais kainavo 10,65 lito, 2012-aisiais – 20,95 lito, o 2013-aisiais – 19,79 lito. Nors anuomet euro įvedimu dar net nekvepėjo, bet kainos kaip augo, taip auga. Tačiau euro paranojikų tai nei įtikina, nei guodžia, nes jie žino geriau.
