„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.“
„NATO sąjungininkės skelbia savo pajėgų kovinę parengtį ir siunčia papildomų laivų ir naikintuvų į NATO dislokacijos vietas Rytų Europoje, stiprindamos Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, Rusijai toliau didinant savo karinį buvimą Ukrainoje ir aplink ją“, – nurodoma pranešime, paskelbtame Aljanso tinklalapyje.
Pastarosiomis dienomis keletas bloko šalių paskelbė virtinę sprendimų dėl savo pajėgų dabartinių arba būsimų dislokavimų. NATO pranešime pažymima, kad Danija nusprendė pasiųsti į Baltijos jūrą vieną fregatą ir perkelti į Lietuvą keturis naikintuvus F-16, sustiprinsiančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją.
Ispanija savo ruožtu siunčia laivų prisidėti prie NATO karinių jūrų pajėgų ir svarsto galimybę nusiųsti naikintuvų į Bulgariją. Prancūzija nurodė esanti pasiruošusi pasiųsti pajėgų į Rumuniją kaip dalį NATO kontingento. Nyderlandai nuo balandžio siunčia į Bulgariją du modernius naikintuvus F-35 į Bulgariją, taip pat parengs vieną laivą ir sausumos dalinių dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijose.
Jungtinės Valstijos taip pat leido suprasti, kad svarsto galimybę padidinti savo karinį dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne, sakoma NATO pranešime. Dienraštis „The New York Times“ sekmadienį pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija gali papildomai pasiųsti į Rytų Europą ir Baltijos šalis iki 5 000 amerikiečių karių.
Įtampa regione didėja, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad Maskva, sutelkusi prie sienų su Ukraina apie 100 tūkst. karių, gali įsiveržti į šią šalį. Rusija savo ruožtu neigia planuojanti invaziją.
NATO rytinės narės paprašė užtikrinti geresnę jų apsaugą.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius per „Twitter“ parašė: „Artėjame prie taško, kai nuolatinis Rusijos ir Baltarusijos pajėgų telkimas Europoje turi būti sprendžiamas atitinkamomis NATO atsakomosiomis priemonėmis.“
„Laikas padidinti Sąjungininkų pajėgų dalyvavimą Aljanso rytiniame sparne – tiek gynybos, tiek atgrasymo priemonėmis“, – pridūrė jis.
NATO ruošiasi pateikti pasiūlymą surengti papildomų derybų su Rusija, Kremliui pateikus virtinę reikalavimų, įskaitant spaudimą užkirsti Ukrainai galimybę tapti Aljanso nare ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Aljansas sustiprino pajėgas Baltijos šalyse, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, ir šiuo metu svarsto galimybes dislokuoti daugiau karių Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pirmadienį pareiškė, kad šie NATO planai dar kartą įrodo, jog Aljansas kliaujasi „grasinimų ir karinio spaudimo“ retorika.
„Apie NATO kažkas gerai pasakė: „Jeigu tavo rankoje plaktukas, tai nereiškia, kad bet kokia problema yra vinis.“ NATO kalba – tai grasinimų ir karinio spaudimo kalba. Čia jokios naujienos nėra“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė pareigūnas.
„Geriausias NATO indėlis į padėties dėl Ukrainos pataisymą būtų kvietimas „partnerei“ visiškai ir nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų kompleksą, taip pat iš pagrindų persvarstyti pagalbos Kijevui programas, kurios tik stiprina [Ukrainos] valdžios įsitikinimą nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš savo tautą ir kuria iliuzijas dėl konflikto karinio sprendinio galimo scenarijaus“, – kalbėjo A. Gruško.
„New York Times“: NATO ruošiasi
JAV prezidentui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbė „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius.
Iki šiol JAV buvo baiminamasi „išprovokuoti“ Rusiją pulti Ukrainą. Tačiau per pastarąsias savaites V. Putinui toliau rodant ryžtą kariniu būdu spręsti „Ukrainos klausimą“, Baltųjų rūmų administracija svarstė atsisakyti neprovokavimo strategijos. NYT šaltiniai anksčiau teigė, jeigu J. Bidenas patvirtintų papildomą JAV karių dislokavimą, dalis jų į „labiau pažeidžiamas rytines NATO šalis“ būtų perkelta iš JAV, o likę – iš kitų bazių Europoje.
Jei dislokuoti karius Rytų Europoje, prireiks didinti skaičių dešimteriopai
Savaitgalį vykusio susitikimo su Pentagono vadais J. Bidenas sulaukė siūlymų, kurie padėtų JAV kariuomenei būti dar arčiau V. Putino „prieangio“, pažymima NYT. Vienas iš jų numato 1-5 tūkst. karių išsiuntimą į Rytų Europos šalis, su galimybe padidinti šį skaičių dešimteriopai, jeigu situacija pablogėtų.
Savaitgalį Didžioji Britanija apkaltino Maskvą siekiant nuversti dabartinę Ukrainos valdžią ir paskiriant ten sau palankias politines jėgas.
„Net jeigu remiamės diplomatija, labai daug dėmesio skiriame gynybos ir atgrasymo stiprinimui, – sakė valstybės sekretorius Antony J. Blinkenas interviu, kuris sekmadienį buvo parodytas CBS laidoje „Face the Nation“. – Pati NATO ir toliau bus reikšmingai stiprinama, jei Rusija vėl imsis agresijos veiksmų. Visa tai yra svarstoma“.
Iki šio JAV oficialiai nesvarstė jokių karinio dalyvavimo atsako variantų, įskaitant ir papildomo kontingento dislokavimo Ukrainoje. J. Bidenas be dviprasmybių tvirtino, kad nenorėtų įsivelti į dar vieną konfliktą po to, kai teko trauktis iš Afganistane 20 metų trukusios karinės operacijos.
Tačiau po daugelio metų svarstymų, kiek karinės paramos teikti Ukrainai, baiminantis išprovokuoti Rusiją, JAV oficialūs asmenys neseniai perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali pademonstruoti savo galią, jei V. Putinas įsiveržtų į Ukrainą.
Būtent tūkstančių papildomų JAV karių pajėgų NATO rytinėje dalyje, įskaitant Estiją, Latviją ar Lietuvą, anot J. Bideno administracijos, yra tas scenarijus, kurio V. Putinas, kuris nerimauja dėl vis artėjančio prie Rusijos sienų Vakarų šalių aljanso, norėtų išvengti.
Laukė Putino veiksmų
Šio scenarijaus siūlymas pasigirdo tuo pat metu, kai JAV valstybės departamentas nurodė visiems JAV ambasados darbuotojų šeimos nariams palikti Ukrainą dėl galimo Rusijos puolimo grėsmės, išsiunčiama ir dalis diplomatinio personalo, skelbiama sekmadieniniame pranešime.
J. Bidenas praėjusią savaitę pareiškė perspėjęs V. Putiną dėl galimo Ukrainos puolimo, kad tai privers Vašingtoną išsiųsti daugiau karių į regioną. „Mes padidinsime karių dalyvavimą Lenkijoje, Rumunijoje ir pan., jeigu jis iš tiesų pajudės, – tvirtino J. Bidenas. – Jos yra NATO narės“.
JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III praėjusį mėnesį jau perspėjo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, tikėtina, nulems JAV pajėgų stiprinimą.
Baltųjų rūmų administracijos politika Rusijos grėsmės atžvilgiu staigiai pasikeitė po Rusijos sprendimo surengti „karines pratybas“ Baltarusijos teritorijoje, sutraukiant ten tūkstančius karių ir sunkiosios karinės technikos. Suvokimas, kad neužteks vien diplomatinių priemonių, JAV vadovybei atėjo ir po to, kai iš esmės nepajudėjo iš mirties taško ir įvairios pastarąjį mėnesį organizuotos derybų grupės, įskaitant ir J. Bideno bei V. Putino pokalbį telefonu.
„Tai yra aiškus atsakas į staigų Rusijos pajėgų dislokavimą Baltarusijoje, ypač NATO pasienyje, – NYT cituojama viena iš buvusio JAV prezidento B. Obamos administracijos patarėjų Rusijos ir Ukrainos klausimais Evelyn Farkas. – Neįmanoma, kad NATO neatsakytų į tokį staigų karinį manevrą šiame politiniame kontekste. Kremlius turi suprasti, kad visais savo šiais dislokavimais jie tik eskaluoja situaciją ir kelia grėsmę, įskaitant ir sau patiems“.
