Slidžių kelių barstymui šiais metais valdininkai ruošėsi iš anksto ir jau nuo lapkričio mėnesio įvedė prevencinį druskos barstymą. Vis dėlto, gyventojams tai suteikė daugiau nerimo ir nepatogumų nei laimės.
Viena iš aktyvių Vilniaus gyventojų, Ligita, pasakoja žiemos metu ne pirmus metus stebinti sostinės gatves ir šaligatvius. Ji atkreipia dėmesį, kad išberiami druskos kiekiai vis didėja.
„Tai, kaip prižiūrimos Vilniaus gatvės ir šaligatviai žiemos metu stebiu jau seniai ir tikrai matau, kad mieste žiemos metu išberiami druskos kiekiai didėja. Šį savo teiginį galiu pailiustruoti grafiku kuriuo prieš porą metų savo feisbuko paskyroje pasidalino miesto gatves prižiūrinti UAB „Grinda“.
Grafike matosi, kaip auga gatvių valymui naudojamas druskos kiekis. 2019 metai buvo išimtinai šilti, todėl tais metais buvo panaudota labai mažai druskos, tačiau praeitais metais gatvių, šaligatvių ir kitų kietų dangų priežiūrai savivaldybė panaudojo apie 60 tūkstančių tonų druskos, tai yra apie 850 traukinio vagonų“, – nurodo vilnietė.
Ligita pabrėžia, kad jau kelis metus stebi prastėjančią Vilniaus medžių būklę. Dėl itin didelio išbarstomų druskų kiekio, medžiai lapus pradeda mesti dar vasaros viduryje, be to užteršiami ir gruntiniai vandenys bei upės.
„Kalbant apie medžius, tai nuolatinis dirvožemio įsodrinimas druska sukelia medžiui dirbtinę sausrą, nes iš sūraus dirvožemio medis negali paimti vandens ir jo gyvybinės jėgos silpsta, juos pradeda pulti puviniai ir kitos ligos“, – pasakoja ji.
Be to, druska turi neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet sukelia nepatogumų ir miesto gyventojams.
Moteris pasakoja, kad tenka išgirsti skundų iš šunų augintojų, kuriems žiemos metu būna sunku išvesti savo augintinius pasivaikščioti, nes druska žaloja jų letenėles.
Taip pat skundžiasi ir automobilių vairuotojai, nes nuo druskų stipriai rūdija jų automobiliai. Taip pat genda ir miesto infrastruktūra, tačiau, moters teigimu, savivaldybė realių problemų čia nemato.
„Keisčiausia, kad problemos nemato patys savivaldybės vadovai, nors druska gadina tą patį gatvių asfaltą, betonines plyteles, tiltų konstrukcijas, gatvių stulpus, kitą infrastruktūrą. Bei tuos pačius medžius, kuriuos miestas taip gausiai pastaraisiais metais sodina“, – nurodo Ligita.
Atsako, kodėl alternatyvas naudoja rečiau
Nors druskos sukelia tiek momentinių, tiek ilgalaikių pasekmių, tačiau, panašu, šio varianto atsisakyti nepavyks.
Vilnietė Ligita svarsto, kad tokie sprendimai daromi norint greitai patenkinti gyventojų poreikius, nesigilinant į ilgalaikę perspektyvą.
„Taip yra, nes miesto vadovai, deja, renkasi sprendimus, kurie patinka rinkėjams trumpuoju laikotarpiu – užtikrinti idealų gatvių ir šaligatvių neslidumą žiemos metu, tačiau kartu pasirenka ignoruoti ilgalaikes tokio elgesio pasekmes.
Manau tai yra labai neatsakingas elgesys, nes būtent miesto valdžia turi matyti miesto ateitį ne vienerių metų perspektyvoje, o žymiai ilgesnėje ir įvertinti kiek mums visiems yra svarbios gatvės su medžiais, kuriomis malonu vaikščioti“, – sako ji.
Nors yra galimybė barstyti smėliu arba skaldelėmis, tačiau, gyventoja pastebi, kad šie būdai taip pat nėra plačiai naudojami, tikriausiai dėl to, kad reikalauja didesnės priežiūros.
„Skaldelė yra gerokai brangesnė už druską, o smėlis, nors nėra brangus, bet pavasarį, nesuskubus laiku sušluoti gali išdžiūvęs pakilti į orą ir padidinti oro taršą. Abi šios priemonės yra labai nepatrauklios aplinką prižiūrinčioms įmonėms, nes jas reikia laikas nuo laiko sušluoti, o tai reiškia papildomą darbo laiką ir išlaidas“, – atkreipia dėmesį gyventoja.
Savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas nurodo, kad savivaldybė siekia mažinti išbarstomos druskos kiekius, todėl pagal poreikį ir galimybes rangovai skatinami naudoti ir skaldelę.
Visgi, smėlio ir druskos mišinys šaligatviams ir takams barstyti yra naudojamas rečiau, nes išdžiūvus dangoms, vėjas išnešioja smėlį ir kyla rizika patekti į akis ar kvėpavimo takus bei kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Pripažįsta, kad pasitaiko neproporcingo barstymo atvejų
Savivaldybės teigimu, druskos barstymui yra naudojama motorizuota technika. Tai atvejais, kai dėl dangų ar praėjimų pločio nėra galimybės naudoti techniką, druska yra barstoma rankomis, pavyzdžiui, ant laiptų, kai kada stotelėse ar konteinerių aikštelėse.
Vis dėlto, sostinės valdžia pripažįsta, kad pasitaiko ir neproporcingo barstymo atvejų.
„Dažniausiai taip nutinka, jei technika dėl kliūčių priversta judėti lėčiau, sustoti, kai yra šaligatvio nelygumų arba kai dėl stipraus vėjo druska pustoma, ypač atvirose vietose. Informaciją apie neproporcingo barstymo atvejus savivaldybė gauna iš situaciją nuolat stebinčių seniūnijų darbuotojų, taip pat gaunami pranešimai iš gyventojų.
Užfiksavus, kad druska išbarstyta neproporcingai ar netinkamai, rangovas įpareigojamas nedelsiant surinkti druskos perteklių“, – nurodo savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas.
Pastebėjus netinkamai užbertą druską, ragina informuoti
Gyventojams akcentavus neigiamą druskų poveikį Vilniaus žaliosioms erdvėms, miesto valdžia atskleidžia, kad siekiant apsaugoti prie gatvių augančius želdinius nuo druskų poveikio, jau ne vienerius metus naudoja fanerinius skydus.
„Fanerinis skydas – želdynų pakraščiuose, prie gatvės statomos tvorelės, kurios apsaugo želdinius nuo aptaškymo, kai pro šalį važiuoja transporto priemonės. Šaligatvių barstymo metu želdiniai saugomi naudojant apsaugas ant barstytuvų. Šios apsaugos kartu saugo ir pėsčiuosius ir augintinius nuo aptaškymo druskomis“, – komentuoja savivaldybės atstovas.
Taip pat G. Grubinskas akcentuoja, kad kai kuriose vietose, dėl naudojamų apsaugų, gali susidaryti įspūdis, kad druska barstoma juostomis, tačiau tai – nuo apsaugų atsimušęs druskos kiekis.
Pastebėjus, kad druska užberiama ant augalų ar medžių šakų, G. Grubinskas ragina gyventojus informuoti savivaldybę arba seniūniją.
„Kai užfiksuojama, kad druska išberta ant augalų ar medžių šaknų – rangovai įpareigojami nedelsiant šį druskos kiekį surinkti“, – praneša jis.
Kodėl druska barstoma net nesant dideliems šalčiams?
Gyventojai piktinosi, kad net esant šiltiems, pavasariškiems orams bei neprognozuojant plikledžio, keliuose ir šaligatviuose vis tiek barstoma druska.
„Labai liūdina tai, kad, pavyzdžiui, šiomis dienomis teko stebėti, kaip kiaurą parą esant pliusinei oro temperatūrai, druska barstomos net tokios lėto judėjimo gatvės kaip M.K. Čiurlionio, Suvalkų, Rožių alėja ir kitos siauros Naujamiesčio gatvės“, – komentuoja vilnietė Ligita.
Miesto valdžios teigimu, sinoptikams prognozuojant kritulius arba plikledį, prevenciniai barstymai yra atliekami dar iki kritulių ar plikledžio pradžios.
„Taip daroma, nes išberta druska jau formuojantis ledui jį iškart tirpdo ir tokiu būdu sumažinamos pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams kylančios rizikos“, – nurodo savivaldybės atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
