Nors gyventojams atrodo, kad barstomi druskos kiekiai yra per dideli – net gatvėse galima pastebėti tai plika akimi. Gyventojai nerimauja dėl savo augintinių, želdinių, kai kurie teigia, kad druska gali pakenkti net šaligatvių bortams.
„Siaubingi tie druskos kiekiai, net nepradedu apie šunis, nes kur jau čia kam rūpi kažkieno šunys. Bet kas iš medžių ir želdinių liks – juk visi tie šimtai tūkstančių tonų su tirpsmo vandeniu neišvengiamai patenka ir į dirvožemį. Paskui ups, kažkodėl nudžiūvo”, – rašo gyventojai.
Vilniečius piktina barstomos druskos kiekis ne tik gatvėse, bet ir ant šaligatvių. Gyventojams jau pradeda atrodyti, kad kiekvienais metais druskos yra išbarstoma vis daugiau, nes ji yra pigi, o rangovams jokios baudos už nesaikingą druskos naudojimą negresia. Kol gyventojai pyksta, savivaldybė bando juos raminti.
„Kam berti tiek druskos? Tokiais tempais po kelių metų liksim be brandžių medžių. Kokia žalioji sostinė, čia Europos druskos sostinė…”, – savo nerimu dalinasi vilniečiai.
„Dar nepamirškime gyvūnus, praktiškai gyvenant centre, neįmanoma niekur pasivaikščioti su šunimi, nes tokie druskos kiekiai ėda letenėles. Net palei upę situacija tokia pati. Šiais metais, kaip niekada, džiugu, kad sniego ir šalnų mažai ir tikiuosi nebus”, – viliasi miestiečiai.
Savivaldybės atsakas
Visgi savivaldybė sako, kad toks druskos kiekis yra normalus. Didesni druskos kiekiai gali būti barstomi ypač nepalankiomis orų sąlygomis, pvz. tokiomis, kurios susidarė sausio 6 d., kuomet ryte snigo, o vakare prasidėjo lijundra.
„Savivaldybė su rangovais yra sutarusi, kad maksimalus barstomas druskos kiekis gali siekti iki 0,18 kg/m2, o realiai barstomas kiekis labai priklauso nuo orų sąlygų. Rangovų duomenimis, vidutiniškai išbarstoma apie 0,04–0,07 kg/m2, maksimali norma pasiekiama tik itin sudėtingomis orų sąlygomis – pavyzdžiui, lijundros metu.
Taip yra dėl to, nes lijundros metu pasiekti saugias judėjimui sąlygas itin sudėtinga, druska yra sparčiai nuplaunama lietaus. Todėl pirmiausia barstant šaligatvius ir kitas erdves vadovaujamasi protingumo kriterijais – siekiama, kad barstymas vyktų atitinkamai ir ne daugiau nei reikia pagal orų sąlygas”, – komentuoja Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.
Visgi vilniečiai pastebi, kad kai kuriose vietose druska yra išbarstyta netolygiai. Susidaro „druskos kalneliai”. Taip atsitinka todėl, kad kai kuriose vietose barstymas turi būti vykdomas rankiniu būdu, o ne pasinaudojant motorizuota technika, kuri paskirsto druską lygiais kiekiais.
„Barstymas rankomis vykdomas tik ant laiptų ir kai kuriais atvejais viešojo transporto stotelėse bei konteinerių aikštelėse – t. y. atvejais, kai dėl dangų ir praėjimų pločio nėra galimybės naudoti techniką. Visgi visiškai eliminuoti neproporcingo barstymo atvejus, net naudojant automatizuotą barstymą, sudėtinga. Dažniausiai taip nutinka, jei technika dėl kliūčių priversta judėti lėčiau, sustoti, kai yra šaligatvio nelygumų arba kai dėl stipraus vėjo druska pustoma, ypač atvirose vietose.
Gali susidaryti įspūdis, kad kai kuriose vietose druska barstoma juostomis, tačiau taip nėra: motorizuoto barstytuvo šonuose yra įtaisytos apsaugos, kurios apsaugo pėsčiuosius, augintinius, transporto priemones ir želdinius nuo aptaškymo druskomis, o to pasekmė – dalis druskos atsimuša nuo apsaugų ir yra ne paskleidžiama plačiai, o iškrenta juostomis apsaugų plotyje. Visgi dėl vėjo ar kritulių šis druskos kiekis greitai pasiskirsto paviršiuje”, – sako savivaldybės atstovas.
Nežino, kaip išsaugoti turtą
Vilniečiai jau nebežino, kaip nuo tokio druskos kiekio apsaugoti nei savo odinius batus, nei automobilius. Per didelius barstomos druskos kiekius jie užfiksuoja savo telefonais. Verta pažymėti, kad jeigu gyventojai mano, kad barstomos druskos kiekis yra per didelis, gali savo pastebėjimais pasidalinti su savivaldybe. Tą jau daro seniūnijos darbuotojai. Savivaldybė, gavusi pranešimą ir esant poreikiui, įpareigoja rangovus pašalinti druskos perteklių.
„Visos priemonės turi būti naudojamos racionaliai. Išpilta druska netik materialinės išlaidos bet ir poveikis gamtai. Todėl tai būtina daryti atsakingai. Svarbiausia būtina normaliai tvarkytis. Visų pirma, sniegas turi būti pašalinamas, kad nebūtų sumintas ir nesiformuotų ledas. Norint, kad nebūtų slidu galima naudoti smėlį, skaldelę ar mišinius. Ypač tai nepateisinama šiais metais. Tokio gruodžio mes neprisimename.
Gal yra planai kiek išpilti ir gauti pinigus. O piktintis būtina. Pristato idiotiškai stulpų, stulpelių ir technika nepravažiuoja. Lieka tik rankomis. Galima pateisinti kur senamiestyje ar kur senokai daryta. Tačiau tokios nesąmonės padarytos naujai”, – skaitome gyventojų komentaruose.
Užtat savivaldybė teigia, kad jie patys skatina mažinti barstomos druskos kiekį ir ragina rangovus naudoti skaldelę, jeigu tokia galimybė yra. Visgi smėlio ir druskos mišinio stengiamasi nenaudoti, nes kai dangos išdžiūna, smėlis yra nešiojamas vėjo. Tada kyla rizika, kad smėlis gali patekti į kvėpavimo takus, sukeliant pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Kadangi socialiniuose tinkluose druskos dramos netyla, į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus savivaldybė parengė įrašą ir straipsnį savo puslapyje vilnius.lt. Visgi ar toks žingsnis lems, kad druskos gatvėse bus mažiau – paaiškės netrukus, visgi žiema dar tik įpusėjo.
Teksto autorė: Aneta Kurowska
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
