Šiuo metu COVID-19 į karantiną „išguldė“ apie 300 gydymo įstaigų darbuotojų. Dėl įsisukusio koronaviruso jau uždaromos poliklinikos, stoja kai kurių ligoninių skyrių veikla. Itin daug nerimo kelia specialistų, kurie dirba priešakinėse kovos su naujuoju koronavirusu linijose, sveikatos būklė.
Gydytojo infektologo prof. Alvydo Laiškonio teigimu, protrūkio valdymo galimybes itin komplikuoja tai, kad neretai infekcija persergama beveik be simptomų arba pasitaiko nebūdingi požymiai, kurių gydytojai nelabai įsisavinę ir neatkreipia dėmesio.
„Tokie žmonės pakliūna į ligonines, kurį laiką guli jose ir neįtariama, kad žmogus yra infekuotas. Jau turime ir Ukmergės, ir Kauno, kitų ligoninių patirtį, kai nediagnozuojant laiku didėja užsikrėtusiųjų medikų, kito personalo ir apskritai užsikrėtusiųjų skaičius“, – kalbėjo jis.
Greit nebus kam gydyti?
Anot profesoriaus, tai, kad daugiau nei 10 proc. užsikrėtusiųjų yra medikai, kelia itin didelį rūpestį.
„Dar kai suvaldant SARS protrūkį teko dirbti Prancūzijoje, net kalbos tokios nebuvo, kad medikai užsikrėstų. Tai buvo pavieniai atvejai, ir čia dabar matau labai didelę medikams daromą skriaudą.
Vienas dalykas, Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centras meluoja, kad visi visko turi, nes kai pabendrauji su atskiromis ligoninėmis, tai vaizdas yra priešingas“, – kalbėjo jis.
A. Laiškonis pabrėžė, kad dirbant Prancūzijos ligoninėje, visas, ne tik infekcinių ligų skyriaus, personalas turėjo tinkamas apsaugines priemones.
Ir nors šiomis dienomis reikiamų apsaugos priemonių Lietuvoje gavo ir rajoninės gydymo įstaigos, tuo gali pasidžiaugti ne visi. Negana to, gauti kiekiai ne tokie, kokių tikėtasi.
Štai Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris „Facebook“ paskyroje stebėjosi, kad realiai kelioms savaitėms užteksiančių priemonių ministerija paskyrė kaip keliems mėnesiams.
Savo ruožtu medikai seniai atkreipia dėmesį, kad viruso plitimas jau pasiekęs tokią stadiją, jog nuo jo nėra apsaugota nė viena gydymo įstaiga, tad ir apsisaugojimo priemonių klausimas yra itin aktualus.
„Nors didžiausi pacientų srautai ir sunkių diagnozuotų pacientų skaičius bent kol kas bus didžiosiose įstaigose, realiai visos sveikatos priežiūros įstaigos atsiduria padidintoje rizikos zonoje. O rizika darbuotojams užsikrėsti sveikatos priežiūros įstaigose, kur pacientų koncentracija didžiausia, yra 10 kartų didesnė“, – portalui sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Sveikatos apsaugos ministras gi yra ne kartą pabrėžęs, kad nereikia turėti iliuzijų apsauginėmis priemonėmis aprūpinti visus medikus, nes jų rizika užsikrėsti yra nevienoda.
Ragina medikus tirti kas 7 dienas
Visgi, Prancūzijoje valdant SARS protrūkį, buvo elgiamasi kiek kitaip.
„Taip pat, nors dirbo ir kitame skyriuje, visas personalas buvo tikrinamas kas savaitę, ar neužsikrėtė. Mes šito dalyko neturime. Taigi gali ateiti laikas, kai nebus kam gydyti“, – įspėjo gydytojas.
Šiuo metu Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas A. Veryga yra nurodęs, kad pačios įstaigos turėtų apsispręsti, kaip dažnai ir kuriuos medikus reikėtų testuoti dėl COVID-19.
Tačiau daugelis medikų vieningai pabrėžia, kad tą būtinai reikėtų daryti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
„Noriu priminti, kad daug yra asimptomių infekcijos nešiotojų. Tą parodė kruizinio laivo „Diamond princess“ patirtis. Kaip parodė tyrimai, dalis asimptomių pacientų jau turėjo pokyčių krūtinės ląstos rentgenogramose sergant virusu ir jie taip pat užkrėtinėjo kitus“, – yra atkreipęs dėmesį gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.
Infektologų nuspręsta ruošti mažiau
Kartu A. Laiškonis atkreipė dėmesį į apskritai mažą gydytojų infektologų skaičių šalyje.
„Šių specialistų galime suskaičiuoti ant rankų pirštų. Jų realiai yra tik didžiosiose šalies ligoninėse. Mes jau seniai sumažinome ruošiamų infektologų skaičių, nes laikyta, kad ši specialybė nebereikalinga, nes nėra infekcinių ligų.
Dabar jau reikėtų pagalvoti, ruošti rezidentus, kad jie būtų apmokomi, kad žinotų, kas tai per liga yra, kad galėtų padėti. Mūsų medikų žinios, ypač periferijoje, apie koronavirusą yra labai minimalios, nes nėra daroma jokių mokymų rajonuose. Negana to, dalis gydytojų rajonuose ir į pensiją išeina ir tai tikrai blogina situacija“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, juo labiau išdirbti 8 valandas su specialiu kostiumu nėra paprasta užduotis.
„Aš tiek laiko neišdirbdavau, turėdavome pamainas po 6 val., daugiau neištempdavome, nes prakaitavimas didelis, oro stygius. Vyresnio amžiaus darbuotojos net alpdavo. Be to, prieš eidami pas ligonius turėjome kelių dienų kursus, kaip apsivilkti tą aprangą, nežinau, ar Lietuvoje buvo pravesti tokie mokymai“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Ministras: ne visos ligoninės susitvarko su srautais
Reaguodamas į viruso protrūkius konkrečiose šalies gydymo įstaigose, ministras ne kartą akcentavo, kad siekiant išvengti tokios situacijos, kai dalis medikų „iškrenta iš rikiuotės“, ligoninės turėtų numatyti gydytojų pamainas.
Paklaustas, kaip šioms sekasi kontroliuoti padėtį, A. Veryga neslėpė, kad matomi protrūkiai patvirtina, kad ne visos gydymo įstaigos nėra tinkamai pasirengusios.
„Akivaizdu, kad ne visos yra susitvarkiusios su srautais, ne visos pasirengusios pamainas, dėl to mes maksimaliai stengiamės įtraukti ir savivaldybes, ir įstaigoms aiškiai paaiškinti, ką reikia daryti, kad tie protrūkiai, ypač kai užsikrečia personalas, nesikartotų“, – spaudos konferencijoje komentavo jis.
Pasiteiravus, ar nėra baiminamasi medikų krizės ir ar yra turimas koks darbuotojų rezervas, A. Veryga tvirtino, kad jokia šalis tokios prabangos neturi.
„Nė viena šalis tokio rezervo neturi, dar nesant krizei kaip tik vykdavo medikų viliojimas į kitas šalis. Be abejo, dalis medikų yra mažiau apkrauti, nes dalis planinių veiklų yra sustabdyta, tad šie medikai gali būti pasitelkti, jei iškiltų darbo rankų trūkumo grėsmė, jeigu susirgtų medikai, kurie dabar teikia pagalbą. Bet kol kas tai yra teorinė galimybė“, – aiškino jis.
Kalti patys medikai?
A. Verygos teigimu, nėra paprasta paaiškinti, kodėl Lietuvoje sergančių medikų daugiau nei Italijoje ar Prancūzijoje.
„Čia yra keli veiksniai. Jau dabar matome keletą gydymo įstaigas, kur užkrato plitimas nebuvo suvaldytas. Viena problemų ta, kad nesilaikoma karantino sąlygų, nebuvo nutraukiamos planinės procedūros, nebuvo atskirti srautai. Bet tai tikrai yra ne visur. Kai kurios įstaigos, kur dirbama su infekuotais pacientais, medikai neužsikrečia", – sakė jis.
Negana to, ministras pabrėžė, kad dėl didesnio užsikrėtusiųjų medikų skaičiaus šalyje kalti patys gydytojai.
„Yra tam tikra specifika Kinijos, Italijos ir specifiniai viruso išplitimo keliai. Pas mus virusas išplito jį atsivežus. Medikai irgi yra ta grupė keliaujanti, dalis, matyt, ne visi laikėsi ir izoliacijos sąlygų ir pasidalino juo tokiu būdu. Taip ir susiklostė. Kitose šalyse kelias viruso plitimo būdas buvo kitoks, ten pirmiau užsikrėtė daugiau žmonių, o tada nuo jų – medikai, pas mus yra kitaip“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.
Vis dėlto tokie teiginiai medikų bendruomenėje jau spėjo įplieksti nemažą nepasitenkinimą.
„Įdomu, ar ministras žino, kuri dalis iš dabar sergančių medikų susirgo grįžę iš kelionių? Ar tiems grįžusiems buvo sudarytos sąlygos, pasiūlyta nedirbti? Ar ministras galėtų pažiūrėti į akis Santaros šeimos gydytojui, kuriam dūstančiam tyrimo reikėjo išsireikalauti, nes nepateko į indikacijas? O jo šeimai ir besilaukiančiai gydytojai rezidentei? O visiems kitiems?“ – taip į tokius A. Verygos žodžius reagavo gydytojai.
Portalas tv3.lt primena, kad šeštadienį didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) skyrių veiklą nuspręsta stabdyti dėl infekcijų kontrolės pažeidimų.
„Dėl infekcijų kontrolės pažeidimų, keliančių grėsmę tiek medikų, tiek pacientų saugumui, penktadienį vakare buvo priimtas sprendimas laikinai stabdyti didelę dalį ligoninės skyrių, paliekant sveikatos paslaugų teikimą akušerijos ir ginekologijos, onkologijos bei infekcinių ligų profilio padaliniuose“, – šeštadienio vakarą feisbuke konstatavo ministras.
Kaip sekmadienį pranešė SAM, šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paslaugas teiks tik akušerijos ir ginekologijos, onkologijos bei infekcinių ligų padaliniai.
Pasak jo, skubią pagalbą pacientams teiks Respublikinė Klaipėdos ligoninė, o prireikus – Kauno ligoninės.
