Apie prezidento G. Nausėdos lyderystę, vietą šalies politiniame gyvenime ir gimstantį įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą (EVT) naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas.
Nausėda žengia į „Rolando teritoriją“
„Politikas, pretenduojantis į lyderystę, su žmonėmis komunikuoja ne tik žodžiais, tačiau ir savo siunčiamais politiniais archetipais, žinutėmis „tarp eilučių“ ir nutylėjimais. Gitanas Nausėda norėjo perimti Valdo Adamkaus aureolę.
Tačiau jo veiksmai ir natūralus būvis yra Rolando Pakso laukas. Link ten mažais žingsniukais ir judama. <...> Kaip lietuviui, man nieko nėra maloniau kaip pasakyti „aš gi jums sakiau“. Todėl leisiu sau paprognozuoti – po gerų metų Prezidentą mes matysime Rolando teritorijoje“, – feisbuke rašė M. Maldeikis.
Svečiuodamasis „Dienos pjūvyje“, M. Maldeikis aiškino, kodėl jis mano, kad G. Nausėda artėja prie Rolando Pakso. Pasak konservatoriaus, G. Nausėda savo rinkimų kampanijoje akcentavo, kad jis yra nepartinis kandidatas ir bus telkianti jėga.
„Kad jis telks, bus visiems lygiai teisingas ir visus išklausys. Dabar, ką mes matome, yra aiškus judėjimas link dvigubų standartų, kai yra priimama tik viena pusė“, – kalbėjo politikas.
M. Maldeikio teigimu, tokiais klausimais kaip Stambulo konvencija ar LGBT+ asmenų teisės, G. Nausėda stoja į vieną iš pusių ir taip užima politinę poziciją, kuri jau skiriasi nuo tos žinutės, su kuria jis atėjo į Daukanto aikštės rūmus.
„Jis nėra telkianti jėga, jis yra jėga, kuri renkasi vieną iš pusių. <...> Man tai tiesiog priminė labai Rolando Pakso laikus. Man atrodo, kad tai yra judėjimo kryptis, ne pabaiga“, – tvirtino M. Maldeikis.
Politiko nuomone, ateityje mes vis dažniau išgirsime apie neoficialius prezidento patarėjus, kurie priklausys politinėms-religinėms grupėms.
„Klasikiniai patarėjai, aš manau, po kurio laiko bus vis labiau nustumiami“, – teigė konservatorius.
Nausėda turi teisę turėti nuomonę
„Prezidentas turi teisę užimti poziciją. Mes visi norėtume ryžtingo prezidento, kuris turėtų poziciją, kuris gebėtų, norėtų ir stengtųsi įgyvendinti ir savo politinę programą, su kuria ėjo į rinkimus.
Mes galime nesutikti su prezidento išreikšta viena ar kita mintimi, idėja ar pozicija, bet neigti, jog jis tokią teisę turi ar tai, kad jis ja pasinaudojęs skaldo visuomenę, tai būtų neteisinga“, – kalbėjo G. Paluckas.
Socialdemokratas teigė, kad G. Nausėda rinkimų kampanijos metu neslėpė, kad yra gana tradicinių pažiūrų žmogus.
„Manęs jo pozicija nenustebino, gal kiek nuvylė, <...> bet kad prezidentas rodo vieną ar kitą poziciją, jo nestumia į jokį Rolando ar panašų lauką. Rolando Pakso epopėja išskiriama visais kitais, unikalias, jam būdingai bruožais.
Čia mes turime prezidentą, kuris turi nuomonę, su kuria mes, pasisakantys ryžtingiau už žmogaus teises, tiesiog nesutinkame“, – aiškino G. Paluckas.
Politikas pastebėjo, kad G. Nausėda stengiasi būti aktyvus ir vidaus politikoje, o tai neišvengiamai sukelia tam tikras trintis ir su ministrų kabinetu ar partijomis.
„Tai tos nebylios, kai kada neįvardintos trintys persikelia į visokius vertinimus ir apibendrinimus“, – teigė socialdemokratas.
Nausėda renkasi Trumpo taktiką?
„Mes tik dabar pradedame išsikristalizuoti ir matyti, koks yra tikrasis prezidentas. <...> Jis yra savęs ieškojime. Ir tas komandų keitimas yra labai geras to simbolis. Jis ieško, kas kaltas, bet iš tikrųjų jis savęs ieško Lietuvos politinėje sistemoje, europinėje sistemoje ir savęs ieško tarp rinkėjų, kurie iš tikrųjų jį palaikytų“, – tvirtino M. Maldeikis.
Politiko nuomone, G. Nausėda pradeda suvokti, kad yra rinkėjų grupės, kuriose jis yra mažiau priimtinas ir ten jam „nėra ko žvejoti“.
„Jis pradeda judėti link ten, kur jis gali pagauti gerą žuvį. Tuo pasižymėjo Trumpas. Manau, kad tai yra gera taktika. Trumpo tikslas per visą kadenciją buvo dirbti su tais rinkėjais, kurie jį išrinko, nekreipiant dėmesio į visus kitus šūkavimus.
Galbūt prezidentas juda link to, jis išsikristalizuos rinkėjus, kuriems jis priimtinas, aktualus ir mielas, kurie už jį tikrai balsuos ir dirbs su tais rinkėjais“, – sakė M. Maldeikis.
Įstatymas nuspręstų, kas turi vykti į Briuselį
Ne pirmą savaitę netyla diskusijos dėl to, kas turėtų vykti į EVT. Šiuo metu Lietuvai atstovauti važiuoja G. Nausėda, taip tęsdamas prie Dalios Grybauskaitės susiformavusią tradiciją, kad į Briuselį važiuoja tik šalies vadovas.
Visgi konservatoriai pradėjo kelti klausimą, ar prezidentas elgėsi teisėtai. Premjerė Ingrida Šimonytė, nors anksčiau ir plačiau nekomentavusi šios situacijos, paskutiniu metu laikėsi pozicijos, kad prezidentas ir premjeras į EVT galėtų vykti pakaitomis.
M. Maldeikis šiuo metu ruošia įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuota, kas turėtų vykti į Briuselį ir atstovauti Lietuvai EVT.
„Aš dirbu su tuo projektu, nes jis yra gana sisteminis, reikia peržiūrėt daug teisės aktų, reikia peržiūrėt visą mandatavimo sistemą. Tas tiesiog niekada nebuvo daroma.
Mes gyvenome tokiose susitarimo sąlygose ir ties kiekvienu prezidentu tas susitarimas keisdavosi. Reikia peržiūrėti visą mūsų tradiciją, kur atsiranda prezidento institucija mandatuojant Lietuvos pozicijas Europos Sąjungoje“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Parlamentaras negalėjo tiksliai įvardinti, kada šis įstatymas galėtų būti užregistruotas. Pasak M. Maldeikio, šis įstatymas spręstų, kokiose situacijose į Briuselį turėtų vykti prezidentas, o kokiose – premjeras.
Jo teigimu, jei, pavyzdžiui, tai būtų užsienio politikos klausimai – tai būtų prezidento ir Vyriausybės laukas, jei vakcinacijos, biudžeto, euro zonos klausimai – tai Vyriausybės interesų sritis.
„Toks būtų mano siūlymas Seimui, o ne primesti, kad važiuoja vienas ar kitas. Tai yra susitarimas, suprantant, kur kokį klausimą mes svarstysime“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Abejojo dėl įstatymo reikalingumo
„Ar tikrai reikia rengti tokį įstatymo projektą? Aš labai abejoju“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Socialdemokrato teigimu, tiek Konstitucijoje yra apibrėžtas prezidento vaidmuo, tiek yra nusistovėjusi praktika, kad į Europos viršūnių susitikimus vyksta prezidentas. G. Paluckas pridūrė, kad prieš vykdamas į Briuselį, prezidentas Lietuvos pozicijas aptaria su kitomis valdžios institucijomis.
„Kol kas nepastebėjau nė karto, kad būtų kategoriškai susikirtę Prezidentūros, Vyriausybės ar Seimo pozicijos, <....> tas derinimas pozicijų yra ganėtinai sklandus.
O kalbant apie tai, ar reikėtų tą atstovavimą dalintis, nes reikėtų atskirti, kas yra užsienio reikalai, o kas yra ne užsienio reikalai, tai čia nesutikčiau. Nes konceptualiai užsienio reikalai yra šalies interesų tąsa užsienyje. <...> Pagal mūsų Konstitucijos 77 straipsnį šalies vadovas yra prezidentas. Diskutuoti galima apie viską, kelti klausimus galima, bet ar tikrai reikia keisti kažką, aš labai stipriai abejoju“, – teigė jis.
M. Maldeikis teigė, kad šiuo metu dažnai imamas „Grybauskaitės pavyzdys“, kad į EVT prezidentė D. Grybauskaitė vykdavo viena ir vizitais su tuometiniais premjerais nesidalijo. Konservatorius paminėjo Sauliaus Skvernelio žodžius, kad su tuometine prezidente yra buvęs sutarimas dalintis vizitais.
„Aš nesu sąmokslo teorijų šalininkas ar didelis ekspertas, bet tokia keista revanšistinė nuostata man tikrai jaučiasi.
Jeigu premjeras sako, kad nėra poreikio, jeigu Konstitucijoje mes matome apibrėžtą prezidento vaidmenį, jeigu turime Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad prezidentas yra ir vykdomosios valdžios dalis ir matome, kad pozicijos, jas derinant, fundamentaliai nesikerta, tai kam reikia ruošti kažkokį teisės akto projektą, kuris kažką tai įpareigotų dalintis.
<...> Manau, kad tai yra tam tikra dalis vidaus politikos, bet ar tai yra kažkoks didelis sąmokslas ar puolimas prieš prezidentą, nesiimčiau apibendrinti. <...> Kol kas tam siūlymui, ką kolega dėsto, aš nepritariu“, – samprotavo G. Paluckas.
Visą „Dienos pjūvį“ žiūrėkite vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
