Pasak G. Palucko, Susisiekimo ministerijos pateikti projektai dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros prieštarauja viešajam interesui.
„Šio projekto derinimas su visuomene imituojamas, žmonių nesiklausoma – informacija yra slepiama, daug manipuliacijų. Tai liudija ir klaipėdiečių bendruomenių kreipimaisi į Vyriausybę. Iškirsti dešimtis hektarų miško ir tankinti taršios pramonės tinklą mieste, kuris ir taip kenčia nuo didžiulės taršos – nusikaltimas prieš žmones“, – sako G. Paluckas.
Klausimas dėl Klaipėdos geležinkelio vystymo planų Giruliuose pirmadienį svarstomas Vyriausybės posėdyje.
LSDP lyderis teigia, kad Giruliuose planuojamas geležinkelio terminalas tėra pirmasis numatomos ūkinės veiklos plėtros etapas.
„Jei bus iškirstas miškas ir transporto mazgas Giruliuose atsiras, tolesnis plėtros etapas – išorinio giliavandenio uosto Melnragėje vystymas. Visa tai dar labiau pablogintų klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Reikia galvoti apie priešingos krypties veiksmus – kaip žalinti miestą, kaip daryti aplinką sveikesne, kaip tuos krovos objektus iškelti už miesto ribų. Juk visa tai, kas daroma, tiesiogiai blogina Klaipėdoje gyvenančių žmonių gyvenimus“, – pažymi G. Paluckas.
Pasak LSDP pirmininko, geležinkelio ir uosto plėtrai yra kitų variantų: giliavandenį uostą galima vystyti šalia Būtingės, o geležinkelio mazgą įkurdinti miesto prieigose, tarkim, netoli Kopūstų kaimo.
„Yra išeičių, kurios nepablogintų klaipėdiečių sveikatos. Ir vietos, ir nacionalinė valdžia jau gerą dešimtmetį ignoruoja vietinių žmonių valią. Nenormalu, kai klaipėdiečiai vaikų žaidimų aikštelėse išsikasinėja chromą. Nenormalu, kad dalis žmonių negali atsidaryti langų dėl smarvės ar suodžių. O didžiulės taršos atvejai parodė, kad pajūryje vyrauja sisteminė korupcija aplinkosaugoje“, – vertina G. Paluckas.
Į Vyriausybę su prašymais persvarstyti geležinkelio plėtros planus kreipėsi Klaipėdos bendruomenių asociacija ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga.
