„Tikiuosi, kad toks įspūdis nesusidarė (kad norima atkurti santykius su Kinija dėl asmeninės naudos verslui – ELTA) ir pati prielaida yra gerokai klaidingesnė nei galėtume pamanyti. Pirmiausia, aš verslo organizavime jau nedalyvauju kurį laiką dėl savaime suprantamų priežasčių, esu nusišalinęs, tylusis arba pasyvusis akcininkas“, – susitikime Seime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija teigė G. Paluckas.
„Jeigu kam nors kils kažkokių abejonių, visada yra įmonės vadovas, kuris pasiruošęs pateikti informaciją kur, kas ir už kiek įsigyja kokius komponentus, jeigu tokie tyrimai bus reikalingi. Kalbant apie technologijų vystymo, ličio chemijos akumuliatorių gamybos didžioji apimtis ir vystymas yra koncentruotas Pietryčių Azijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. (...) Šiandien alternatyvų nėra, kainodara visiems vienoda, man jokios įtakos niekas nedaro“, – tvirtino jis.
G. Paluckui dalinai priklausančios ličio akumuliatorių priežiūros sistemų gamybos įmonės „Emus“ vadovas Mindaugas Milašauskas Eltai yra tvirtinęs, kad kompanija neturi nei vieno kliento Kinijoje, tačiau mažiau nei 1 proc. žaliavų vis dar perkamos šioje šalyje.
M. Milašausko teigimu, bendrovė absoliučią daugumą savo produkcijai naudojamų komponentų importuoja iš JAV ir Europos Sąjungos (ES) tiekėjų. Klientai iš JAV ir ES taip pat sudaro didžiąją dalį „Emus“ rinkos, teigia bendrovės direktorius, taip pat eksportuojama į Pietų Korėją ir Australiją. Įmonė turi ir vieną nedidelį klientą iš Taivano.
Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G. Paluckas, kuris 2010-2015 metais šiai įmonei vadovavo. Likusios 49 proc. akcijų priklauso M. Milašauskui.
Politikui taip pat priklauso 49 proc. baterijų sistemų gamybos įmonės „Garnis“ akcijų. Bendrovės atstovas Eltai taip pat teigė, kad „Garnis“ neplanuoja eiti į Kinijos rinką ir šiai šaliai taiko minimalios priklausomybės politiką.
Kita vertus, bendrovė tikina ličio baterijas vis dar perkanti iš Kinijos tikėjų, nes šiuo metu rinkoje nėra alternatyvų.
ELTA primena, kad G. Palucko teigimu, būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
