Paluckas: iš sunkiai maistą įperkančių gyventojų valstybė negali reikalauti smarkiai prisidėti prie gynybos finansavimo

„Esminis dalykas – tie žmonės, kurie net negali pavalgyti, mes tada iš jų reikalaujame – prisidėkite prie gynybos, eikite tarnauti į kariuomenę, auginkite patriotiškus veiksmus. Ką jie turi prarasti, kai valstybė net jų nemato, kai jie stovi eilėje prie maisto?“ – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ antradienį kalbėjo G. Paluckas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skvernelis po uždaro Seimo posėdžio dėl grėsmių Lietuvai: ne vienas susimąstė apie tai, ką reikėtų daryti

Paluckas: NT mokestis priklausys ne tik nuo turto vertės, bet ir nuo pajamų

Premjeras tvirtina, kad Lietuvos pozicija nesikeis: Krymas yra Ukrainos

„Kartais mums iš Vilniaus atrodo, kad (prisidėję prie gynybos – ELTA) neišgersime vieno alaus bokalo ir nesuvalgysime vieno kepsnio Vilniaus ar Islandijos gatvėje – tai daugybė žmonių ateina ryžių ir aliejaus pasiimti į Maisto banką“, – aiškino jis.

Ekonomistų vertinimu, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pakėlus vienu procentu ir kartu įvedus lengvatinį šio mokesčio tarifą būtiniausiems maisto produktams, tai mažiausias pajamas gaunančių gyventojų smarkiai nepaveiktų.

„Mačiau tą skaičiavimą ir samprotavimą, kad štai iš esmės juk tai būtų tik 8 eurai papildomai per mėnesį. (…) Tie 8 eurai jiems yra labai reikšmingi. Ir jeigu mes tą PVM vienu procentu didinsim, jie nusipirks mažiau to maisto, be kurio jie tiesiog neišgyventų, čia pagrindinė problema – atskirtis Lietuvoje vis dar didelė“, – akcentavo G. Paluckas.

Premjero teigimu, periodiškai į Maisto banką pasiimti produktų ateina apie 450 tūkst. vargingiausiai gyvenančių žmonių.

Šiuo metu PVM siekia 21 proc. – tiek verslas, tiek ekonomistai yra išsakę siūlymą, priimant mokestinius pakeitimus, jį kelti vienu procentu. 

PVM moka visi gyventojai ir įmonės, kurie Lietuvoje vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.

Tarifo dividendams kelti nesvarstoma, nes tai skatintų verslą keltis iš Lietuvos

Valdantiesiems diskutuojant dėl mokestinių pokyčių, į siūlymus nėra įtrauktas didesnis dividendų apmokestinimas. Pasak G. Palucko, toks sprendimas mažintų investicinį Lietuvos patrauklumą, skatintų verslus keltis į kitas Europos valstybes.

„Deja, yra tokia realybė, kad kapitalas yra labai lakus ir tą savo būstinė verslo vykdymo galima užregistruoti bet kurioje šalyje ir atitinkamai mokėti sau dividendus sau mokestinėje palankioje jurisdikcijoje. Kadangi dabar Europoje yra nusistovėjęs apie 15 proc. dividendų taip vadinamas išgryninimo mokestis, tai bet koks pakeitimas iš esmės automatiškai lemia būstinių perregistravimą į tą ar kitą šalį“, – kalbėjo premjeras.

„Čia yra ta realybė, prieš kurią labai nepašokinėsi ir į ją būtina atkreipti dėmesį, kitaip mes turėsime stipriai sumažėjusias įplaukas dėl dividendų mokėjimo“, – pridūrė G. Paluckas.

Tiesa, tarp mokestinių siūlymų išlieka pelno mokesčio kėlimas: siūlyta stambioms įmonėms jį didinti nuo 16 iki 18 proc., smulkioms – nuo 6 iki 8 proc. Parlamentarai teigė, kad šiuo metu linkstama jį kelti vienu procentu.

G. Palucko teigimu, pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles, įmonių pelno mokesčiai mokami tose šalyse, kuriose jis uždirbtas, todėl šio mokesčio kėlimas verslų išėjimo iš Lietuvos neskatintų.

„Čia yra truputį gudravimas arba derybinis procesas su verslo organizacijomis“, – tikino premjeras.

ELTA jau skelbė, kad poziciją dėl siūlymų mokestiniams pakeitimams parlamentarų darbo grupė jau pateikė Finansų ministerijai, ši galutinį tekstą teiks koalicinei tarybai.

Antradienį parlamentarai teigė, jog alternatyvos bus teikiamos dėl nekilnojamojo turto (NT), pelno mokesčio dydžio.

Teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.

Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami, be to, išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.