Paluckas: į teisėsaugos ir žvalgybos institucijų poziciją dėl finansavimo taisant biudžetą bus atsižvelgta

„Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pozicija yra aiški. Visai nesenai Seime vyko susitikimas ir seminaras, kurio metu nebuvo nei vienos institucijos, kuri būtų patenkinta gautu finansavimu. Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant biudžetą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Premjeras priminė, kad kadangi biudžeto deficitas siekia 3 proc., manevravimo laisvės projekte likę mažai. Jis paminėjo, kad bus vertinama ir galimybė susitarti su Europos Komisija dėl galimybės 2025 m. nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, nustatančio valstybės deficito ribą.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paluckas: taisydami biudžetą svarstysime didesnį finansavimą VSD ir teisėsaugai

Paluckas prezidentui pristatys ministrų kandidatūras: po pokalbio kai kurias pavardes atskleisiu

Kandidatas į premjerus Paluckas: tikiuosi, kad visai netrukus rinkiminių mūšių aidai nutils

„Tam tikra prasme konservatoriai padarė namų darbus, nes nepaliko jokios manevravimo laisvės. Biudžeto deficitas yra 3 proc. Tai net jei būtų galimybė skolintis papildomas lėšas, to padaryti negalima per išlaidų eilutes. Bus nemenka užduotis tiek man, tiek naujam finansų ministrui pataisyti biudžetą“, – komentavo politikas

„Galimybė nesilaikyti Mastrichto kriterijaus visada yra, derinant su Europos Komisija ir nurodant šaltinius, kuriais būtų kuriamos tvarios pajamos. Todėl visos galimybės bus įvertintos“, – paminėjo jis.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.