„Aš manau, kad tai yra klaida. Nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus, galų gale, kalbama ir apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti. Tai, kad „Nemuno aušros“ atstovų nebus – tai nėra gerai“, – antradienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Nereiškia, kad mes to negalėsime kompensuoti po to, bet tai jau bus papildomas darbas. Galėjome iš tikrųjų rytoj visi susirinkti ir apie tai pašnekėti“, – pažymėjo jis.
Premjeras nurodė, jog kartu su kitais partijų vadovais bei prezidentu Gitanu Nausėda ketinama apsikeisti nuomonėmis dėl to, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti papildomus gynybos asignavimus. Taip pat, viliasi socialdemokratas, susitikimo metu gali būti išsklaidytas tam tikrų politikų skepsis dėl poreikio didinti krašto apsaugos biudžetą.
„Rytoj yra susitikimas – diskusija. Tai apsikeitimas nuomonėmis, tai yra, kaip ir minėjau, tam tikrų abejonių, baimių, nežinojimo išsklaidymas. Ir tai yra sveikas, geras pratimas, kurį politinės partijos kartu su valstybės vadovais kartas nuo karto turi padaryti. Manau, kad mes tikrai pagilinsime ir padidinsime žinojimą šiuo klausimu“, – pažymėjo jis.
Nors prezidentas G. Nausėda yra teigęs, jog susitikimo metu sieks aptarti galimybes atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos, premjeras išlieka skeptiškas šiai idėjai – pasak jo, svarbiausia realios lėšos gynybai, o ne papildomos sutartys.
„Šiandien mes realiai dedame pinigus ant stalo. Kalbėti apie kažkokius atskirus susitarimus – aš nematau didelio reikalo. Be abejo, jeigu prezidentas inicijuos – mes galime apie tai šnekėti. Bet šiandien aš turiu pareigą rasti pinigus, milijardus, padėti juos ant stalo – kad koalicija ir Seimas galėtų nuspręsti. Visa kita – jau yra šalutiniai, fakultatyviniai darbai ir užsiėmimai“, – apibendrino jis.
Kaip skelbta, antradienį R. Žemaitaitis Eltai patvirtino, kad nedalyvaus partijų pirmininkų susitikime su G. Nausėda. Be to, „aušriečiai“ išvis nedeleguos jokio atstovo į diskusiją Prezidentūroje.
„Ne, mes tikrai nedalyvausime. Aš pats esu Briuselyje ir man bus dar NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, tik vakare grįšiu“, – sakė politikas.
R. Žemaitaitis tikina, kad toks sprendimas yra nulemtas užimtos jo darbotvarkės.
Tokį sprendimą netruko įvertinti Prezidentūra.
„Yra momentai, kai kiekvienas turime nuspręsti, su kuo ir kur esame. Lietuva sprendžia savo iššūkius, ponas žemaitaitis (F. Jansonas paprašė pavardę rašyti iš mažosios raidės – ELTA) savuosius. Gerai, kad pagaliau tapo aišku, kas ir kurioje pusėje yra“, – komentare Eltai teigė šalies vadovo vyriausiais patarėjas Frederikas Jansonas.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda užsiminė kviesiąs parlamentines partijas aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
