Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.
Jei parlamentas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų jau šių metų lapkričio 1 d.
R. Žemaitaitis savo iniciatyvą argumentuoja tuo, kad „Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais“. Jis nurodo ir tai, kad, pasak politiko, nėra pakankamai išvystytas finansinių institucijų klientų aptarnavimo tinklas.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikti grynaisiais pinigais, 2019 m. – 68 proc., 2016 m. – 75 proc.
„Nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje“, – pastebi R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, šioje srityje skirtumai tarp Europos valstybių – didžiuliai: pavyzdžiui, Suomijoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro tik 42 proc. visų atsiskaitymų, o Maltoje – net 92 proc.
R. Žemaitaičio inicijuotas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas parėmė jo frakcijos nariai, taip pat ir socialdemokratų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai.
ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas įstatymu uždraudė tiek įmonėms, tiek gyventojams atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Tokį savo sprendimą parlamentarai argumentavo siekiais efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir pagerinti biudžeto surinkimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
