Lietuvos kurortai vystosi skirtingai. Palangą, anot dalies verslininkų, laidoja įsišaknijęs vietinių politikų ir valdininkijos godumas. Druskininkuose – plėtra, o Palangoje – tyrimai ir bylinėjimasis.
Garsi popmuzikos grupė ŽAS ne veltui apie Palangą ironiškai dainavo, kad „kasmet čia važiuoju, žinau – bus tas pats, bet geresnio poilsio niekas neras. Palanga močiučių...“. Atsivertęs šalies spaudą bet kuriais metais skaitai daugmaž tą patį – kas nors nori ką nors statyti, o kas nors kitas neleidžia nukirsti atseit šventos pušies. Tuo pat metu Druskininkai iš apgriuvusio kaimo-gydyklos per keliolika metų virto kur kas įdomesniu ir bendruomeniškesniu kurortu, nors pušys ten irgi auga.
Supratingumo tradicija
Kovą „už paveldą“ ir „viešąjį interesą“ Palangoje galima matyti kaip komediją metų metais ir stebėtis – ar atsakingi asmenys tikrai nesupranta, jog viešai atrodo kvailiau už Poną Byną? Daugybė paklaustų verslininkių pasakys, kad, sumanius vietoje sutrešusių lentų sovietinės poilsinės pastatyti ką nors gyvenamo, miesto valdžia visada prašydavo „susiprasti“. „Susėda visi ir laukia, klausosi miesto taryboje, kai pristatai projektą. Jei pats nesusipranti visiems aiškiai leisti suprasti, kad duosi „saldainių“, klausimas atidedamams. Neaišku kodėl, kas neleidžia svarstyti? Atidedamas ir baigta. Ir tai gali tęstis mėnesių mėnesius, o aplink tave šliaužios ir ropinės visokie „vietiniai autoritetai“, siūlytojai viską sutvarkyti ir t. t. Mano kojos daugiau nebus šitoje siurbėlių irštvoje. Buvo ir liks pensininkų trobelių nuomos kaimas“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė Druskininkuose savo projektus sėkmingai įgyvendinantis verslininkas, iš Palangos pasitraukęs dar praėjusį dešimtmetį. Kalbindamas bet kokį investuoti norintį žmogų išgirsti iš esmės tą patį skirtumų aprašymą: Druskininkuose detalųjį planą susiderinsi per porą mėnesių, statybos leidimus tau atveš kone į namus, savivaldybėje padės. Gal tai ir yra paaiškinimas, kodėl daug didesnį potencialą turinti Palanga yra įklimpusi įvairių tyrimų ir bylinėjimųsi manijoje, o viskas, kuo ji gali pasigirti, – jūra ir bukagalviams patinkančia muzika (daugiausia rusiška) trinksintis „geltonųjų žibintų“ bulvaras bei girti NVS šalių chamai paplūdimiuose. Įvažiuodamas į Druskininkus nepamatysi tunto močiučių su dar praėjusiame amžiuje nusipieštais kartoniniais plakatais „Kambarių nuoma“, „Šimtas metrų iki vandens pramogų“ ar pan.
Plėtra ir knibinėjimasis
Vandens pramogų parkas, žiemos pramogų arena ir dar krūva projektų – tai Druskininkai, kur, žinoma, yra nemėgstančių miesto mero Ričardo Malinausko, laikančių jį piktu feodalu. Ką darysi – galbūt tiesioginiai merų rinkimai parodys ką nors kito, nei rodo faktai, – kad miestas dinamiškas ir besiplečiantis. Pats R. Malinauskas, paklaustas dėl palyginimo su Palanga, tikino, kad tikslo ir intencijų konkuruoti su pajūrio kolegomis nėra. „Mes apie tai nei galvojame, nei planuojame. <...> Jeigu matome, kad yra žmogus, norintis pas mus investuoti, plėtoti verslą, – išties stengiamės padėti. Antai, detaliuosius planus statyboms stengiamės suderinti per porą mėnesių arba ir dar greičiau“, – sakė meras.
Druskininkų valdžiai žeriama kritika dažniausiai yra R. Malinausko personos ir niekaip negalinčios laimėti politinės opozicijos tarpusavio rapsodijos. Prie jūros viskas kitaip. Palangos politikų pavardes apskritai sunku prisiminti kontekste, kuris nebūtų susijęs su kokia nors neva viešąjį interesą ginančia nesąmone.
Ką jau ten Palangai pramogų parkai, kai bylinėjamasi dėl to, ar teisėtai pastatytas namas yra daugiabutis, ar vienbutis. Nors dėl užstatymo ploto, paties pastato tūrio pretenzijų nereiškiama. Istorija su namu, pastatytu Užkanavės g. 28A, yra puiki iliustracija. Minėtu adresu statytoja UAB „Kauno būstai“ pastatė pastatą ir, anot verslininkų, darbo jau turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ir Statybų inspekcija, ir Aplinkos ministerija, ir dar nežinia kiek institucijų. UAB „Kauno būstai“ vadovas Povilas Loda į STT kreipėsi pats ir teigia bepradedantis gailėtis, kad vystė projektus Palangoje.
Viešojo intereso muliažas
Bendrovė, anot P. Lodos, sulaukia išskirtinio dėmesio, yra pjudoma tikrintojų, skundžiama įvairioms institucijoms ir šantažuojama, nes atsisakė pateiktų pasiūlymų – parduoti minėtu adresu esantį sklypą keleriopai pigiau nei rinkos kaina kitiems kaimynystėje įsikūrusiems verslininkams, už kuriuos mūru stovėjo „viešąjį interesą“ ginantys Palangos politikai.
„2014 metų birželio mėnesį su manimi susisiekė Palangos miesto savivaldybės tarybos narys ir Etikos komisijos narys Aleksandras Jokūbauskas, kuris taip pat paragino mane parduoti žemės sklypą. Buvo nurodyta, kad UAB „Kauno būstai“ atsisakius parduoti žemės sklypą už siūlomą kainą, bus „pasitelktos juodosios figūros“, apie vykdomus statybos darbus bus informuotos atitinkamos institucijos, o statybos darbai bus sustabdyti. Tuo tarpu mums sutikus parduoti žemės sklypą už siūlomą kainą, jokių skundų iš jo daugiau nebus“, – rašoma skunde. Čia jau būtų beveik viskas aišku ir gan nuobodu, bet reikalas tikrai verčiamas rimta politine problema.
Miesto tarybos narys A. Jokūbauskas, verslininko teigimu, tesėjo žodį ir apskundė bendrovę visoms institucijoms, be to, inicijavo viešą kampaniją dėl to, kad esą įmonė visą Palangą apstato daugiabučiais namais, kurie įforminami kaip vienbučiai. Taip esą apgaudinėjami patys tokių namų gyventojai, kaimynai ir pats miestas. A. Jokūbauskas tai patvirtina ir teigia, kad su kitais statytojais nėra tiek problemų. Problema atseit ta, kad minėtame sklype stovi namas, kurį valdo 24 bendraturčiai, vadinasi, tai – užmaskuotas daugiabutis. „Matau, kaip tarybos narys, didelių problemų su statybom ir noriu, kad miestas būtų gražesnis, kad, jeigu yra vienbučiai namai, jie būtų vienbučiai, o ne 24 butų, nes sukuriama daug problemų“, – aiškino jis. Nežinia, iš ko ponas Jokūbauskas sprendžia, kad tame name bus 24 butai, nes, viešo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas ir pastatai jame priklauso vienam vieninteliam savininkui.
Palangos miesto vicemeras Saulius Simė irgi didžiavosi tuo, kad miesto valdžia neva pirmoji užčiuopė verslininkų klastą. „Mes pirmi pastebėjome tokį skauduliuką. Kaimynai skundžiasi dėl šiukšlių išvežimo reikalų. Taip apie tai ir sužinojome. „Kauno būstai“ ne vienintelė bendrovė, kuri taip daro, – tikrai nėra nieko, kas prieš ją būtų nukreipta. <...> Mes užčiuopėme problemą ir tikimės, kad mūsų dėka atsiras naujas teisinis reguliavimas, kuris nebeleis tokių situacijų“, – sakė jis ir iš esmės pripažino, kad verslininkai pagal galiojančius teisės aktus ir išduotus leidimus nepadarė nieko neteisėto. Atseit teisinis reguliavimas blogas. Bet juk statybos leidimą tokiam pastatui išdavė pati Palangos miesto savivaldybė.
A. Jokūbauskas, garsus triukšmingomis kampanijomis ir net kelių policininkų aprėkavimais, kad jam neleidžiama statyti automobilio, kur nori, teigia pats tyrimo STT nebijantis ir kovojantis už viešąjį interesą. Kaip viešasis interesas susijęs su gretimų sklypų savininkų norais perimti vienas kito turtą – politikas paaiškinti negalėjo, kaip ir nepajėgė atsakyti į klausimą, ko tiksliai siekia konkretaus statinio atveju – nugriauti ar atimti? Ko tiksliai norima?
P. Loda „Balsas.lt savaitei“ nurodė, kad turėjo tik dalį žemės sklypo Užkanavės g. 28A, Palangoje, kurią pardavė 2014 metų liepos 4 dieną. UAB „Kauno būstai“ žemės sklypo dalį įsigijo kartu su galiojančiu detaliuoju planu, pastato techniniu projektu, statybos leidimu, ir buvo pradėta statyba. „Statybos buvo vykdomos pagal patvirtintą projektą ir galiojantį statybos leidimą. Netgi po ilgai trukusių detalių patikrinimų rasta tik nežymių nukrypimų nuo patvirtinto projekto. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Kauno būstai“ statė ką nors kito, nei buvo leista. Galbūt kam nors tas pastatas pasirodė didesnis už tipinį individualųjį namą. Tai yra labai subjektyvu. Todėl reikėtų ne vadovautis subjektyviu įspūdžiu, o žiūrėti į patvirtintą pastato projektą, nuo kurio esminių nukrypimų neužfiksuota“, – aiškino jis.
P. Loda minėjo, kad pasakyti, kas šiuo metu vyksta statybose, negali, nes žemės sklypo jau neturi. „Visi šie tikrovės neatitinkantys gandai apie neva statytą daugiabutį yra dalis kampanijos, kuria siekta priversti pigiai parduoti turėtą žemės sklypo dalį ir pakenkti UAB „Kauno būstai“ Palangos mieste vykdomiems projektams“, – nukirto verslininkas. Jis atsisakė komentuoti A. Jokūbausko ir S. Simės reiškiamus nuogąstavimus dėl šiukšlių išvežimo ir 24 savininkų automobilių statymo, nes jie esą niekuo nepagrįsti.
Dabartinės žemės sklypo Užkanavės g. 28A, Palangoje, savininkės UAB „Financial Way“ vadovas Andrius Ivanovas sako, kad jo vadovaujama bendrovė žemės sklypą su pradėtu statyti pastatu įsigijo 2014 metų liepos 4 dieną. „Kol kas jokių rimtesnių statybos darbų jame nevykdėme, nes statybą užgriuvo tikrintojų lavina. Tikrintojai jokių esminių pažeidimų nerado, bet laikas buvo piktybiškai sugaišintas. Daugiabučio statyti bendrovė tikrai neplanuoja, nes to nenumato galiojantis statybos leidimas. UAB „Financial Way“ yra parašiusi pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai, kuriame prašo ištirti gretimuose sklypuose Sakalo g. 23 ir Užkanavės g. 28, Palangoje, vykdytų statybų teisėtumą, tačiau šios statybos tikrintojų kol kas nedomina“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Šioje vietoje „Balsas.lt savaitė“ norėtų pasakyti „stop“ – aiškinkitės, vyrai, teismuose, o ponai politikai – užsiimkite kuo nors rimtesniu nei privataus verslo santykių vadyba. Jei teisės aktų tobulinimas ir rimti projektai močiučių Palangos kaimui neįkandami – atspėkite mįslę: kuris iš dviejų skirtingų žemiau esančių leidimų statybai, turinčių tą patį numerį ir datą, yra tikras?
O kol kas jokio aiškaus plano, ką daryti su teisėtai pastatytu ir įsigytu turtu, niekas neturi, pirkti naujai statomą turtą Palangoje apskritai rizikinga, nes ši istorija nėra vienintelė, – gali nei iš šio, nei iš to tapti „viešojo intereso“ gynėjų auka. Tebūnie ir toliau Palanga močiučių.
O kol kas jokio aiškaus plano, ką daryti su teisėtai pastatytu ir įsigytu turtu, niekas neturi, pirkti naujai statomą turtą Palangoje apskritai rizikinga, nes ši istorija nėra vienintelė, – gali nei iš šio, nei iš to tapti „viešojo intereso“ gynėjų auka.
A. Mickevičiaus gatvėje prokuratūra siekia nugriauti du neva negražius pastatus, pastatus, kurie pastatyti atseit vietoje gražių medinių sovietmečio poilsiaviečių. Butus ten įsigiję žmonės nei paleisti , nei pakarti, statytojai bankrutavę, o viešasis interesas neva apgintas.
Spaudoje plačiai aprašyta, kaip be jokios aiškios prasmės ir tikslo (o gal kaip tik siekiant pasipelnyti vietinei valdininkijai?) prieš šešis metus buvo ore pakabinti 120 milijonų litų, numatytų ivestuoti į IKEA SPA projektą. Žinoma ir daugiau tokių istorijų, kurias narplioja net Seimo komitetai, "Meilės alėjos rekonstrukcija įstrigo ilgam", "Naujos autobusų stoties statyba vėl stringa" ir t.t. - tipiškos įvairiausios antraštės apie pagrindinį šalies kurortą. Taip - vis dar pagrindinį, nes jūra yra. O apart jos - kaip ir nieko. Pagrindiniai bulvarai po rėksmingomis reklamomis slepia atsakančiai apšepusias medines pašiūres, kurių dalis gal ir vertinga raižiniais ar dar kažkuo. Keliaujant link šiaurinio pakraščio Vytauto gatve, dešinėje pusėje pakanka apleistų statybų ir neaiškios paskirties plotų, kuriuose tikrai galėtų kas nors išaugti, jei ne minėtas vietinės valdininkijos azartas ir "paslaugumas". Ką gi - tebūnie ir toliau Palanga močiučių.
