Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Saulei nusileidus kopose jie pasistato palapines, o vos nušvitus – keliasi ir kraustosi. Tokį poilsį pajūryje pasirenka vieną kitą litą norintys sutaupyti tautiečiai arba romantikos išsiilgusios poros. Pareigūnai primena, kad kopos „šukuojamos“ net ir naktį, todėl apie vietą nakvynei vertėtų pagalvoti dar prieš atvykstant prie jūros.
Sinoptikai džiugina gerų orų prognozėmis – kitą savaitę turėtų kepinti 30 ir daugiau laipsnių karštis. Pajūrio verslininkai teigia pastebintys, kad jau pildosi Nida, Juodkrantė, Palanga bei Šventoji – daugelis poilsiautojų vietas užsisakė ne tik šiltajam savaitgaliui, bet ir visai karštajai savaitei.
„Šis savaitgalis – pirmas šiltas ir sausas po ilgo liūčių periodo, todėl vietų viešbučiuose, poilsio namuose bei privačiame sektoriuje sparčiai mažėja. Pavėlavusiems siūlau žiūrėti į „paskutinės minutės“ pasiūlymus, nes ten skelbiasi nuomotojai, kurie dar turi laisvų vietų.
Neužsisakius vietų iš anksto važiuoti į pajūrį šį savaitgalį rizikinga, nes gali nutikti taip, kad nakvynės vietos tiesiog neberasite“, – įspėja skelbimų portalo PrieJūros.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė. Vis dėlto karštuoju sezonu netrūksta ir tokių, kurie į pajūrį atvyksta neužsisakę jokios vietos, tad renkasi švęsti kiaurą parą arba naktį praleisti po atviru dangumi.
Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose, tačiau, kaip pasakoja šio parko direktorė Aušra Feser, šiemet jau teko žadinti kopose snaudžiančius tautiečius. Miegoti naktį palapinėje paplūdimyje yra viešosios tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį baudžiama iki 300 Lt bauda – maždaug tiek, už kiek Nidoje ar Juodkrantėje galima išsinuomoti dviejų kambarių butą su visais patogumais.
„Jie labai gudrūs – sutemus pasistato palapines, o 6 val. ryto jas susikrauna. Praėjusiais metais taip pat surašėme protokolus keliems tokiems poilsiautojams. Tai nėra masinis reiškinys. Žinoma, vietų pasislėpti netrūksta – jie gali įlysti į mišką ir mes jų nerasime“, – LRT.lt kalbėjo A. Feser.
Tiesa, snausti miegmaišyje ant jūros kranto nedraudžiama. „Būna tokių, kurie paplūdimyje miega miegmaišiuose. Mes jų tikrai nebaudžiame. Apskritai tai yra nieko blogo, tačiau dažniausiai tokie miegojimai susiję su alkoholiu, triukšmu, šiukšlėmis. Nieko tokio, jei pernakvoja romantikai, bet svarbu, kad nešiukšlintų“, – sako A. Feser, pridurdama, kad šiuo metu rengiamos naujos Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės.
A. Feser pastebi, kad sovietmečiu draudimų nebuvo, jie atsirado įkūrus Kuršių nerijos nacionalinį parką – 1991-aisiais.
„Sovietmečio pabaigoje stovyklaviečių, miegojimų palapinėse buvo labai daug. Pastebėta, kad tokios stovyklavietės turi didelę įtaką gamtai, iškart pasikeičia visa aplinka. Tuomet nuspręsta tai griežtai riboti, leisti palapines statyti kempinguose. Panaši praktika yra ir kitose šalyse.
Turime įsirengę labai gražias stovyklavietes su stalais, pavėsinėmis ir laužiavietėmis. Kviečiame ten norinčius organizuoti šeimos ar asmenines šventes, yra galimybė privažiuoti ir automobiliu. Bet tai skirta pavakarojimui, o ne nakvynei“, – pabrėžė A. Feser.
Policija: patruliavimas bus įvairus
Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas portalą LRT.lt patikino, kad prižiūrimos ne tik kopos, bet ir visas paplūdimys. „Negaliu pasakyti, kad Palangoje kas nors nuolat apsistotų kopose.
Praėjusiais metais pasitaikė atvejų, kai palapines įsirengė benamiai, atvykę į Palangą ir norintys šiek tiek užsidirbti rinkdami butelius ar darydami kitus darbus“, – pasakoja viršininkas.
A. Katkauskas prisimena laikotarpį, kai prieš kelerius metus, karštą vasarą, jaunuoliai nakvodavo kopose. „Tačiau dabar gana šalta, ilgai kopose neišbūsi. Šiemet dar nenustatėme atvejo, nors ne kartą patruliavome kopose. Yra vietų, kur galima apsigyventi, o kitur nelabai ir patogu būtų miegoti dėl kalninių pušų, skardžių. Žinome vietas, kuriose galėtų apsistoti, jas dažnokai patikriname“, – dėstė Palangos policijos komisariato viršininkas.
Jis patikino, kad ir toliau bus vykdomas įvairus patruliavimas ne tik vakarais, bet ir naktį, tad įsigudrinę kopose pasistatyti palapines vėliau neturėtų nustebti, kai teks už tai atsakyti.
„Iš tiesų yra nemažai restoranų paplūdimyje, veikiančių visą parą, tad stebime jaunimėlį, kad neapsigyventų. Bendradarbiaujame ir su aplinkosaugininkais, jie savo ruožtu ypač prižiūri vietas, kur saugoma augmenija, kad ji nebūtų niokojama. Viskas daroma bendromis jėgomis“, – patikino A. Katkauskas.
Palangos miesto svečių ir gyventojų veiklą reglamentuojantys dokumentai draudžia pajūrio miškuose ir kopose rengti stovyklavietes, statyti palapines, kurti laužus bei jodinėti žirgais.
Gamtininkas: viena nuorūka užteršia kubinį metrą vandens
Kaip teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius, stovyklavimas kenkia kopoms, nes jos paprasčiausiai suardomos: „Augalija ten yra labai menka, smėlis laikosi silpnai. Net ir vaikščiojimas per kopas jas paprasčiausiai griauna. Prasideda erozija, kopos praranda savo estetinį vaizdą, kenčia augalų bendrijos, kurios labai jautrios trypimui, mat yra pakankamai silpnos.“
Anot gamtininko, dažnas neįsivaizduoja stovyklavimo be laužavietės, tačiau tai gali sukelti gaisrus, kurių Kuršių nerijoje pastaraisiais metais netrūko. „Tai mūsų lietuviškoji Sachara. Kuršių nerijos miškai yra degę labiausiai iš visų miškų Lietuvoje. Nida pasižymi kaip Lietuvos kampas, kuriame iškrenta mažiausiai kritulių. Tokiomis sąlygomis stovyklauti yra be galo sudėtinga“, – aiškina A. Gaidamavičius.
Ne mažiau gamtą niokoja ir šiukšlinimas. Kaip pasakoja gamtininkas, apskaičiuota, jog viena nuorūka nuodingomis medžiagomis užteršia kubinį metrą vandens. „Nuorūkose yra toksinių medžiagų, kurios sugeria kenksmingus dūmus, bet pati nuorūka taip pat yra kenksminga atlieka“, – sako A. Gaidamavičius.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke draudžiama:
Nuvažiuoti nuo kietos kelio dangos (asfalto, betono ar skaldos), statyti motorines transporto priemones tam nenustatytose vietose.
Statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose.
Stovėti gyvenamiesiems nameliams ant ratų, statyti gyvenamąsias priekabas ir puspriekabes stovėjimo aikštelėse ilgiau kaip 3 val.
Žaloti augmeniją (retuosius augalus, miško paklotę, krūmus, medžius), gaudyti ir žaloti gyvūnus, kenkti jų aplinkai.
Vaikščioti, leistis nuo kopų, kopti į jas ar kitaip jas ardyti Grobšto (Sklandytojų kopa) ir Naglių (Pilkosios kopos) gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje (Parnidžio kopa).
Ardyti pajūrio apsauginio kopagūbrio sutvirtinimą.
Lankytis Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose, išskyrus įrengtą dviračių trasą bei pažintinį taką Naglių gamtos rezervate, kuris įrengtas prie kelio Smiltynė – Nida 31-me kilometre.
Teršti, šiukšlinti aplinką, gadinti kelių, informacinius bei kitus ženklus ir įrenginius, mėtyti nuorūkas ir degtukus bei kitokias degias ir aplinką teršiančias medžiagas.
Triukšmauti, baidyti paukščius jų perėjimo ir migracijos metu, naikinti lizdus.
Naudotis skraidyklėmis, parasparniais, oro balionais ar slidėmis Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinio kopose.
Vedžioti šunis be pavadėlių ir antsnukių.
