Aiškėja, kad už sprendimo investuoti į vokiškus tankus, slypi ištisa logika, kuri iki šiol visuomenei nebuvo tinkamai iškomunikuota. Šią temą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto skyrių sueigos surengtoje diskusijoje palietė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Kodėl tankai – trumpai?
- NATO karas su Rusija bus manevrinis, o ne pozicinis kaip Ukrainoje. Tam reikia manevravimo pajėgumų. Bet čia kalbama apie konvencinį karą su Rusija, kai aktyvuojamas 5-asis straipsnis.
- NATO remiasi oro viršenybės ir technologinio pranašumo doktrina. Jei regione bus JAV, Aljanso oro viršenybė tikrai bus įtvirtinta. Ukraina viršenybės ore neturi.
- Kiekvienos šalies pajėgumai – bendros NATO kolektyvinės gynybos dalis, todėl nauji pirkiniai derinami prie bendrų Aljanso gynybos planų, o jie yra nevieši.
- Išvada: tankus perkame, nes jų gali prireikti konvenciniame kare su Rusija ir jie papildo NATO turimus arba galimus sutelkti pajėgumus regione.
Koks būtų NATO karas su Rusija?
Kaip pasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas, kuris nėra didžiulis tankų entuziastas, pirmiausia turime suvokti, kad Lietuvos gynyba remiasi kolektyviniais NATO planais, tai didelio paveikslo dalis, o šį paveikslą geriausiai mato vyriausiasis NATO pajėgų Europos vadas, JAV generolas Christopheris Cavoli. Tai iš esmės reiškia, kad sausumos divizijos kūrimas ir tankų pirkimas yra priderintas prie to, ką NATO jau turi ir ko dar trūksta, norint apginti rytinio flango valstybes arba atgrasinti priešininką.
„Mūsų gynybos planavimas yra integruotas į visą NATO kolektyvinės gynybos planavimą. Kiekvienas mūsų pajėgumo vystymas yra didžiajame paveiksle, kurį JAV keturių žvaigždučių generolas, NATO pajėgų Europoje vadas turi ant stalo ir mato, ką kuri šalis gali skirti gynybos planams“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Labai tikėtina, kad Rusijos karas prieš NATO, kitaip nei Rusijos karas prieš Ukrainą, būtų manevrinis. Jeigu dabar matome pozicinį, linijinį ir įsikasimo karą, tai jis čia būtų kitoks. Tame manevriniame kare tu turi turėti resursą ir galimybę manevruoti. Tai kartu su vokiečių brigados tankais, kurie ateis čia, su ta pačia Vokietijos divizija, kuri priskirta Lietuvos gynybai (nes vokiečių brigada integruota į Vokietijos diviziją), mes manevruosim ir daužysim Rusijos Federaciją. Tokia yra filosofinė doktrininė prieiga turint omeny, kodėl tankai yra reikalingi ir bus reikalingi artimiausią dešimtmetį“, – nurodė konservatorius.
Manevriniame kare fronto linija yra labai nestabili, atliekami plataus masto manevriniai veiksmai, tam reikia didelio mobilumo. Šiuo metu Ukrainoje susiformavo pozicinis karas, nes rusai įtvirtino fronto liniją ties užimtomis teritorijomis.
Pasak L. Kasčiūno, NATO remiasi oro viršenybės ir technologinio pranašumo doktrina. Esant sąjungininkų pranašumui ore, dronų vaidmuo kare prieš Rusiją nebūtų toks stiprus, kokį regime Ukrainos kare.
„Ukrainos kare bepiločių orlaivių svarba išryškėjo per pozicinį karą ir dėl to, kad ukrainiečiai neturi viršenybės ore. Jeigu suveikia penktas straipsnis, tai visi priskiria, ką turi. Kitaip tariant, jeigu amerikiečiai bus čia, tai mes tikrai turėsime viršenybę ore. Kai kas sako (nors aš ne iki galo sutinku), kadangi ukrainiečiai neturi tos viršenybės, tai dronai yra be galo svarbi priemonė tame poziciniame kare, kur reikia viską stebėti, matyti ir atakuoti taikinius“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Kadangi NATO remiasi oro viršenybės ir technologinio pranašumo doktrina, daroma prielaida, kad dronų vaidmuo toks prieš NATO nebūtų“, – sako politikas.
Kartu politikas paaiškino, kodėl ne iki galo sutinka su tokia nuomone. Problema ta, kad šiuo atveju kalbama apie konvencinį Rusijos karą prieš NATO ir jam šiuo metu Rusija nėra pasiruošusi, nes įsiklampino Ukrainoje. Iki konvencinio karo pradžios, kai bus aktyvuojamas penktasis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis, gali būti pačių įvairiausių hibridinio karo scenarijų, kuriuos atremti Lietuva galimai turės viena: tokiu atveju dronai bus būtini, mat yra gana pigūs, efektyvūs, padeda ne tik kautis, bet ir žvalgyti priešą.
Kalbant apie oro gynybą, tai viena „Patriot“ oro gynybos sistema gali kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų, kai šiemet visas Lietuvos biudžetas siekia 2,09 mlrd. eurų. Vien Vilniui apsaugoti reiktų kokių trijų sistemų, todėl iš principo Lietuvai tai yra neįkandama. Todėl Lietuva norėtų įtvirtinti oro gynybos rotaciją visame Aljanse panašiai kaip oro policijos, kad skirtingos šalys skirtingu metu atsiųstų savo oro gynybos sistemas pas mus. Iki šiol to išsiprašyti nepavyko, bet, pasak L. Kasčiūno, šiuo klausimu naujienų gali būti jau vasarą.
Ką darome, jeigu užpuola rusiškas „Hamas“?
Vis tik pagrindinė problema, kiek esame pasirengę atremti hibridinio tipo atakas, kai nėra akivaizdu, jog Lietuvą atakuoja Rusija arba neaišku, ar ataka yra tyčinė, o gal nutiko nesusipratimas. Toks scenarijus reiškia, kad galime nesulaukti penktojo Šiaurės Atlanto sutarties straipsnio aktyvavimo ir turėsime bent jau kurį laiką gintis vieni. „Tų scenarijų gali būti begalės“, – sako L. Kasčiūnas.
Gynybos ekspertas Aurimas Navys, kuris moderavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų surengtą diskusiją, pabrėžė, jog Rusija sieks elgtis taip, kad NATO kolektyvinė gynyba nebūtų aktyvuojama. Su tuo sutiko ir L. Kasčiūnas bei L. Idzelis.
„Neatmeskime, kad gali būti daug įvairių tarpinių variantų. Tai yra intervencija be okupacijos, sprendimo priėmimo linijų NATO viduje išbandymas, diversijos prieš strateginius kritinės infrastruktūros objektus, prieš kažkokią elektros pastotę, kuri išjungtų pusę Vilniaus, prieš suskystintų dujų terminalą, gali būti „Hamas“ scenarijus, kai įsiveržiama be tikslo okupuoti, bet siekiama terorizuoti, sukelti chaosą ir atsitraukti“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Mes čia tokį vieną scenarijų svarstėme ir konstatavome, kad patektumėme į labai nemalonią situaciją. Pavyzdžiui, jeigu 1000 vagnerių užima kokius tris mūsų miestelius su žmonėmis. Žmones laiko įkaitais. Ką tai reiškia? Kad tu nei savo artilerijos negalėsi naudoti, nei aviacijos – nieko, nes negalėsi savo žmonių žudyti ir po to per „Panoramą“ šnekėti, kaip ten tau sekasi kariauti. Įklimptume į labai rimtą bėdą, nes pirma turėtų reaguoti Vidaus reikalų ministerijos pajėgos, kurios yra tokios menkos – „Aras“, Viešojo saugumo tarnybos specializuotas padalinys, pora pasieniečių specializuotų padalinių ir tada kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos. Praktiškai turėtum įsiklampinti visu pajėgumu su tuo 1000 žaisti“, – sakė Šaulių sąjungos vadas L. Idzelis.
L. Idzelis taip pat sako, kad Lietuva būtinai turi „sunkinti“ Viešojo saugumo tarnybą ir pasieniečius, nes Rusijos pusėje Nemunu plaukioja kateriai su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, rusų pasieniečiai vaikšto su automatais, o mūsiškiai ginkluoti paprastais pistoletais.
„Mes žaidžiam kažkokią Europos Sąjungos taikos meto struktūrą. Tai jeigu jie ten grūmoja, o tu neadekvačiai reaguoji, tai čia galime prisižaisti. Tai jei per Luizos tiltą iš Sovietsko važiuos šarvuočiai ir tankai, pasieniečiai turėtų pirmieji šauti. Su kuo? Su „Glock“ pistoletu? Čia absurdas. Dabar jau gavo G-36, bet tai čia minimumas. Viskas prasideda nuo kulkosvaidžio. Nuo tokių visokių dalykų reikia pradėti, jeigu norima normaliai ruoštis karui. Po to 1000 tokių basmačių, ar iš Rusijos, ar iš Baltarusijos teritorijos, pridarys tokių bėdų, kad nežinosim, ko griebtis – nei tu čia penktą straipsnį aktyvuosi, nei ką“, – nurodė Šaulių sąjungos vadas.
