Dalis mokyklų vadovų iš nežinojimo arba sąmoningai nepaiso kai kurių teisės aktų normų, todėl susiklosto keistos situacijos, kai maksimalų kontaktinių pamokų skaičių turintys pedagogai neturi pilno krūvio, nors mokykloje dar esama nepanaudotų arba „tuščių“ etatų. Taip pat fiksuoti atvejai, kai pedagogai iš viso neturėjo jokių kontaktinių pamokų, bet turėjo pilną krūvį.
Iš tyrimo paaiškėjo, kad Lietuva yra stebuklų šalis, kurioje per mažai dėmesio skiriama reformų įgyvendinimui ir priežiūrai, mat tyrimas – kaip sekasi su etatiniu darbo užmokesčiu – atliktas tik praėjus penkeriems metams po sprendimo įsigaliojimo. Tiek laiko viskas buvo palikta savieigai: šiuo atveju kalbama tiek apie Sauliaus Skvernelio, tiek apie Ingridos Šimonytės vyriausybių atsakomybę.
„Mes ne vienerius metus kartojome, kad pasižiūrėkime, kaip laikomasi esamų teisės aktų. Nes mes gauname skundus iš savo narių ir matome, kad dažnu atveju vyksta manipuliacijos“, – portalui tv3.lt sakė tyrimą inicijavusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Šis tyrimas iš dalies atskleidžia, kodėl dalis mokytojų stebėjosi, kad jų atlyginimas neatitinka šalies vidurkio net ir turint ilgametę patirtį“, – pridūrė ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Direktoriai pasilieka „tuščius“ etatus
Lietuvos mokyklose etatinis darbo apmokėjimas buvo įvestas nuo 2018 metų rugsėjo, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tik 2023 metų gruodį nurodė Nacionalinei švietimo agentūrai patikrinti, kaip mokyklos supranta šį modelį, ar teisingai apmoka mokytojams už darbą. Tyrimo metu patikrintos 85 bendrojo ugdymo mokyklos, tačiau realiai nuvykta į 45 mokyklas, kurios atrodė turinčios daugiau bėdų.
„Visi tie dalykai, kurie rasti, yra paprasčiausias teisės aktų nesilaikymas, etato struktūra sudaroma blogai. Vienas pagrindinių priimtos darbo apmokėjimo reformos tikslų buvo mokytojams sukurti saugesnes sąlygas. Nes anksčiau būdavo mokytojui viena pamoka dingsta ir iškart mažinamas krūvis. Etatinis darbo apmokėjimas turėjo padėti to išvengti, nes jei dingsta kontaktinė valanda, tai yra kitų veiklų mokykloje ir vadovas skiria mokytojui kitus darbus, bet pats etatas išlieka. Kiekvienais metais gali skirtis tik mokytojo veiklos pobūdis, bet krūvis turėtų išlikti tas pats. Mes nuolat kartojome tą ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai, bet dabar atlikę tyrimą jie ir patys pamatė, kad etatas vienais metais 0,99, kitais metais 0,97 – visą laiką svyruoja. Kiekvienais metais prasideda pamokų skirstymai ir prasideda piktumai tarp mokytojų, nors mes bandėme to išvengti“, – pasakoja E. Milešinas.
Problemų formuojant mokytojams etatus yra milijonas ir vieno kalto čia nėra. Pasak E. Milešino, mokyklų vadovai visuomet stengiasi pasilikti apie 3 neužpildytus etatus, kad turėtų šiokios tokios finansinės laisvės, jei mokslo metų eigoje tektų apmokėti pedagogams už pavadavimus ar būtų kitų papildomų išlaidų. Tušti etatai paliekami ir dėl to, kad ne visuomet iš valstybės biudžeto atkeliauja adekvatus finansavimas už viską, ką privaloma įgyvendinti, todėl mokyklų vadovams tenka suktis.
„Kaip pavyzdys, ministro įsakyme parašyta, kad etatas pradinio ugdymo mokytojui turi būti sudaromas nuo 700 valandų, o pati Vyriausybė skiria finansavimą nuo 799 valandų. Tai automatiškai jau neįmanoma įgyvendinti, nes vadovai neturi tiek pinigų. Antras nesutapimas, kad kiekvienais metais nuo praėjusios Vyriausybės, kai savaite laiko buvo prailginti mokslo metai, pinigų tam niekas neįdėjo. Tada kaitaliojosi tie bendrieji ugdymo planai kas dvejus metus, ministro įsakymu atnaujinami, įdedama naujų dalykų, bet pinigų tam neįdedama. Automatiškai tie dalykai išsibalansuoja. Trečias dalykas, įstatyme numatyta kad už veiklos sudėtingumą turi būti skiriamo papildomi pinigai, bet mokymo lėšų metodikoje toks dalykas nėra įvertintas. Įstatyme numatyta, kad vadovai turi skirti nuo 1 iki 15 proc. priedą už veiklos sudėtingumą, bet kai pinigų nėra, tai vėl verčiamasi, taupoma, neduodama etatų, kad tais pinigais, galėtų duoti 1 proc. ar daugiau“, – paaiškino E. Milešinas.
Kadangi keli etatai paliekami tušti, jei netyčia prireiktų pinigų, tai mokytojų darbo krūviai formuojami iš to, kiek pinigų yra be šių etatų. Remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, bendrojo ugdymo mokyklos pedagogų pilnas darbo laikas per savaitę siekia 36 valandas arba 1512 valandų per mokslo metus. Tai sudaro 1 etatą.
Kam tos pamokos, jei galima etatą turėti ir be jų
Kaip pastebi Nacionalinės švietimo agentūros tyrėjai, kai kuriose tikrintose mokyklose 700 kontaktinių valandų skaičių turintys pradinio ugdymo pedagogai vis tiek neturėjo viso etato, nors tose įstaigose buvo „tuščių“ etatų. tai reiškia, kad direktoriai šiems mokytojams galėjo suformuoti etatą, bet to nepadarė.
Panašiai yra ir su vyresnių klasių mokytojais: kai kur mokytojas turi 888 pamokas per mokslo metus, bet jam vis tiek nesudaromas etatas, nors tai sunku įsivaizduoti, nes dar skiriamos valandos pasiruošimui, o pridėjus veiklas bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui daugiau mažiau turėtų išeiti pilnas etatas.
Kai buvo patvirtintos atnaujintos ugdymo programos, mokytojams, dirbantiems pagal jas turėjo būti 20 proc. didinamas pasiruošti pamokoms skiriamų valandų skaičius, nes daugeliu atvejų vadovėlių nebuvo arba jie vėlavo. Tačiau kai kuriose mokyklose šios papildomos valandos nebuvo skiriamos arba jų skiriama per mažai.
Kas dar įdomiau, kad 12-oje mokyklų pasitaikė atvejų, kai mokytojų darbo krūvyje pamokų išvis nebuvo: jų darbas susidarė iš vadovavimo klasei, profesinio tobulėjimo ir veiklos mokyklos bendruomenei. Bet čia dar geriau – kelių mokytojų darbas susidarė tik iš vadovavimo klasei, nors sunku suvokti, kaip tai įmanoma.
Tai nėra visos Nacionalinės švietimo agentūros pastebėtos problemos, bet, kaip sako Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas, viskas rodo, kad S. Skvernelio vyriausybė padarė pedagogų darbo apmokėjimo reformą, bet niekas toliau nepasistengė užtikrinti tinkamos jos įgyvendinimo kontrolės.
„Šita etatinio darbo apmokėjimo sistema buvo vienas iš geriausių dalykų, ką visos Vyriausybės per trisdešimt metų padarė švietime. Jeigu jie tai būtų padarę su tinkama pinigų suma. Aišku, yra mokyklų, kur tinkamai susitvarko, randa kompromisus, bet ką parodė ir tyrimas, įstatymą priėmė, poįstatyminius aktus priėmė ir penkerius metus niekas nežiūrėjo, kaip jie įgyvendinami. Kai reforma padaroma, reikia pirmus metus kontroliuoti, kad visi suprastų ir darytų taip, kaip priklauso, o ne palikti savieigai. Žinote, per tuos penkerius metus atsirado įpročių ir mokyklose, ir savivaldybėse. Savivaldybės lygiai taip pat, gauna finansavimą, kažkiek pačios prisideda prie viso apmokėjimo, bet kiek prisideda, net Nacionalinė švietimo agentūra negali suprasti, kaip ten skaičiuoja ir ką jie daro. Nežinau, ar čia taip jau normalu“, – pastebi pašnekovas.
Gruodį dalija premijas, o sausis jau sausas
Pasak E. Milešlino, akivaizdu, kad vienais atvejais mokyklų vadovai netinkamai interpretuoja teisės aktus, kitais – elgiasi pagal „viskas man galima“ principą, o trečiais atvejais jiems tiesiog trūksta kompetencijų tinkamai pritaikyti sudėtingus teisės aktus.
„Kaip pavyzdys: sako trūksta mokytojų. Viena Vilniaus gimnazija ieškojo lituanisto, siūlė mokytojui 0,25 etato. Reiškia, jis gaus tik ketvirtadalį atlyginimo. Kai tuo pačiu metu toje pačioje mokykloje buvo keturi lituanistai, dirbantys beveik po 1,5 etato. Tai kaip vadovas vadovauja ir viską dėlioja?“ – stebėjosi profesinės sąjungos pirmininkas.
Pasak E. Milešino, tam tikros kontrolės trūksta ir iš savivaldybių pusės, kurios šiaip ar anaip yra mokyklų savininkės, todėl turėtų dėti didžiausias pastangas, kad mokytojų darbas būtų teisingai apmokamas. Bet, anot pašnekovo, kartais susidaro įspūdis, jog savivaldybės užmerkia akis ir pernelyg nesigilina į pedagogų darbo apmokėjimo ypatumus, palieka tvarkytis vadovui bei kai kuriais atvejais pačios neracionaliai planuoja lėšas.
„Kartais atrodo, kad visi užmerkia akis. Visos mokyklos rugsėjo pradžioje savivaldybėms teikia savo tarifikacijos aprašus, ten įvairiai vadinasi. Tai matosi, kiek kiekvienoje mokykloje yra mokytojų, kokie jų krūviai ir etatai. Bet kad pažiūrėtų detaliau, kur galimas nusižengimas, kad patartų, kaip čia reikia tvarkytis, nebūna jokių pastabų. Svarbiausia, kad iš biudžeto galutinės eilutės ne minusinės ir jūs kaip norit, taip darykit. Pačios savivaldybės gauna papildomai pinigų, pavyzdžiui, už egzaminus arba kur yra perskirstoma ta dalis 2,4 procento, jie gali papildyti biudžetus. Tai lapkritį-gruodį pinigus mokykloms permeta, o tada tie mokyklų direktoriai užsistvėrę už galvų dalina pinigus metų gale į kairę ir į dešinę. O nuo sausio ir vėl sausas režimas“, – sako profesinės sąjungos vadovas.
„Nežinau, kaip tos savivaldybės biudžetus planuoja, bet lapkritį-gruodį jie kaip Kalėdų seneliai: atsiranda pinigų, dar mokyklos kažkiek sutaupo iš savęs ir išeina tokia situacija“, – tęsia E. MiIešinas.
Šiugždinienė: yra 3 pagrindinės problemos
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė išsamiai išanalizavo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbto tyrimo informaciją ir padarė kelias išvadas.
Pirma, savivaldybės turi normaliai metai iš metų reguliuoti savo mokyklų tinklą, tai yra neleisti vienoms mokykloms labai išsipūsti, o kitoms – lėtai nunykti.
Tai reiškia, kad mokinių tėvai ir mokiniai neturėtų turėti visiškos laisvės renkantis mokyklas, didelėse mokyklose neturėtų būti formuojamos naujos klasės arba perpildomos esamos, nes taip mokiniai nusiurbiami nuo kitų mokyklų, o vaikų stokojančios mokyklos nebegali pasiūlyti mokytojams tinkamų krūvių.
„Tai turi didelės įtakos, kaip mokytojas jaučia darbo užmokesčio augimą. Jeigu mokytojo krūvis yra 0,8 etato, tai pagalvokite, jam atlyginimas nuo pareiginės algos gali būti mažesnis 200 ar 300 eurų, nors atrodo, kad tai tik šiek tiek mažesnis etatas. Labai gali jaustis. Nes labai maža mokykla yra blogai ir labai didelė mokykla yra blogai. Savivaldybės privalo balansuoti tinklą, jos gali tą daryti tarybų sprendimais, tai nėra Vyriausybės sprendimai, jos gali išvengti situacijų, kai būna priverstos uždaryti mokyklas, nes tiesiog nesubalansavo tinklo ir leido rajonų gimnazijose susitelkti tokiems skaičiams, kad ten būna po 1000 ir daugiau mokinių, o pakraščiuose galime rasti nuo 60 iki 100 mokinių. Tai įsivaizduokite, koks yra svyravimas, kokie yra etatų dydžiai ir kaip jaučiasi mokytojas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Antra, Nacionalinė švietimo agentūra turėtų nuolat mokyti mokyklų vadovus ir didinti jų kompetencijas, kad jie sugebėtų tinkamai pritaikyti teisės aktus, teisingai paskirstytų mokytojams krūvius, apmokėtų už darbą.
„Mes tikrai labai stipriai padidinome direktorių atlyginimus, jie praktiškai 40 proc. didesni nei mokytojų, tai tikrai šiuo metu mokyklos vadovo darbo vieta yra gerai apmokama, bet kai kuriose srityse, man atrodo, jiems trūksta darbo organizavimo kompetencijų. Ne visur, aišku. Yra mokyklų, kurios veikia puikiai ir neturi tokių problemų, bet yra mokyklų, kurios turi, ir čia jau kvalifikacijos kėlimo klausimas. Tikrai siūlau pasižiūrėti labiau į vadovų kvalifikacijos tobulinimo programas (jiems dabar apmokama ir magistrantūra), kad ten būtų daugiau mokoma praktinių dalykų, kaip valdyti finansus, kaip organizuoti darbą mokykloje“, – pridūrė buvusi ministrė.
Trečia, maksimalus kontaktinių pamokų skaičius turėtų garantuoti visą etatą mokytojui dar pridėjus valandas už veiklą bendruomenei: darbą metodiniuose būreliuose, ekskursijas, kultūrinę veiklą. Ypač tai pasakytina apie pradinio ugdymo mokytojus. J. Šiugždinienė pasakoja, kad kai kuriais atvejais mokyklų vadovai skundžiasi, jog maksimalų pamokų skaičių turintys mokytojai ne visada nori imtis papildomų veiklų, bet jos yra privalomos, tad atsisakyti mokytojai nelabai gali.
Pašnekovė teigia, kad norėtų matyti aktyvesnes savivaldybes, kad jos tikrintų savo mokyklas, teiktų pagalbą mokyklų vadovams, investuotų į jų gebėjimų ugdymą. „Jie turi galėtų tą padaryti“, – teigia J. Šiugždinienė, pridurdama, kad Nacionalinė švietimo agentūra neturi žmogiškųjų resursų patikrinti visų Lietuvos mokyklų.
