Prieš keturiasdešimt metų kartu su grupele bendraminčių stovėjau Oxfordo gatvėje ir dalinau agitacinius lapelius. Savo skrajutėse buvome išreiškę protestą prieš vištų auginimą bateriniuose narvuose. Daugelis mūsų lapelius paimančių žmonių net neįtardavo, kad jų kasdien valgomi kiaušiniai yra dedami vištų, kurios yra laikomos tokiuose mažuose narvuose, jog netgi viena višta – o tokiuose bateriniuose narvuose gyvendavo bent po keturis paukščius – tokiame narve negalėdavo laisvai išskleisti savo sparnų. Tokiuose narvuose vištos negalėdavo laisvai vaikščioti ar patogiai dėti kiaušinius savo gūžtoje.
Tuomet daugelis žmonių sveikino mūsų jaunatvišką idealizmą, bet skeptiškai žiūrėdavo į galimybę pakeisti milžiniškoje paukštininkystės pramonėje nusistovėjusias vištų auginimo praktikas. Bet jie klydo.
Pirmąją 2012 metų dieną vištų auginimas tokiuose narvuose galiausiai tapo nelegalus. Ir tai įsigaliojo visose 27 Europos Sąjungos šalyse. Vištos vis dar gali būti auginamos narvuose, bet tokie narvai turi būti žymiai erdvesni bei turėti specialias gūžtas kiaušiniams dėti.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kuomet prasidėjo šiuolaikinis gyvūnų teisių apsaugos judėjimas, nei viena didžioji organizacija neišdrįso pasisakyti prieš baterinių narvų naudojimą. Karališkoji gyvūnų apsaugos nuo žiauraus elgesio draugija (RSPCA), laikoma visų šiuolaikinių gyvūnų apsaugos organizacijų įkvėpėja, savo ryžtingos pozicijos šiuo klausimu iki tol taip pat neišdrįsdavo pareikšti. Ši draugija savo veiklą buvo paskyrusi kovai su paskirais gyvūnų išnaudojimo atvejais, bet niekada neatkreipdavo deramo dėmesio į plataus masto gyvūnų išnaudojimą fermose ar laboratorijose. Taigi prireikė didelių pastangų, kol aštuntajame dešimtmetyje pradėję reikštis naujieji gyvūnų teisių apsaugos aktyvistai sugebėjo atkreipti RSPCA dėmesį į baterinių narvų panaudojimo problemą bei kitas žiauraus elgesio su gyvūnais formas.
Aštuntajame dešimtmetyje kilusi nauja gyvūnų apsaugos judėjimo banga susilaukė atgarsio ir plačiojoje visuomenėje. Kai kurie žmonės pradėjo pirkti tik laisvai auginamų vištų kiaušinius. Bateriniuose narvuose auginamų vištų kiaušiniais nustojo prekiauti netgi kai kurie parduotuvių tinklai.
Didžiojoje Britanijoje bei kai kuriose kitose Europos valstybėse gyvūnų apsaugos klausimai pamažu pradėjo patekti ir į politinę darbotvarkę. Savo ruožtu didėjo ir žmonių spaudimas politikams. Tad Europos Sąjunga įkūrė specialų mokslinių tyrimų komitetą, kuriam buvo pavesta ištirti gyvūnų laikymo sąlygas pramoninės paskirties žemės ūkiuose. Būtent šis komitetas ir pasiūlė uždrausti baterinių narvų panaudojimą. Baterinių narvų uždraudimo projektas Europos Sąjungos buvo priimtas dar 1999 metais, bet, siekiant užtikrinti, jog vištų augintojai sugebėtų tinkamai pasirengti naujajai vištų laikymo tvarkai, reali šio nutarimo įsigaliojimo pradžia buvo nukelta iki 2012 metų sausio 1 dienos.
Panašu, jog kol kas ne visos Europos Sąjungos šalys yra tinkamai pasirengusios vykdyti šį nutarimą. Skaičiuojama, jog apie 80 milijonų vištų vis dar yra auginama nelegaliuose bateriniuose narvuose. Kita vertus, bent jau 300 milijonų Europos Sąjungos ūkiuose auginamų vištų šiuo metu yra laikomos geresnėmis sąlygomis nei anksčiau.
Teisiškai įtvirtindama baterinių narvų draudimą, Europos Sąjunga dar kartą įrodė, jog gyvūnų apsaugos srityje yra pažengusi toliausiai. Kaip žinia, Europos Sąjunga yra uždraudusi ir gyvūnų išnaudojimą kosmetikos pramonės tyrimuose. Bet kodėl gi Europa gyvūnų apsaugos srityje taip lenkia kitus pasaulio kraštus?
Štai JAV net neegzistuoja federalinio lygmens įstatymai, kurie aiškiai reglamentuotų fermose auginamų vištų laikymo būdus. Kita vertus, kuomet 2008 metais šis klausimas buvo įtrauktas į Kalifornijoje vykusio valstijų lygmens balsavimo klausimyną, didžioji dauguma žmonių parėmė poziciją, jog pramoniniuose ūkiuose auginami gyvuliai turėtų būti laikomi žymiai geresnėmis sąlygomis (erdvesniuose ir patogesniuose narvuose ar aptvaruose). Taigi didžiausia problema nėra pačių JAV piliečių požiūris – greičiausiai tai federalinio lygmens problema, kuomet JAV politinė sistema tiesiog pataikauja didžiųjų agrarinės produkcijos kompanijų verslo interesams.
Tuo tarpu Kinijoje gyvūnų apsaugos judėjimas išvis dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius. Reikia tikėtis, jog šis judėjimas pamažu įgaus vis didesnę įtaką ir jau greitu metu sėkmingai spręs naminių gyvulių auginimo sąlygų problemas Kinijoje.
Taigi šių metų pradžia Europoje žymi svarbų momentą – gyvūnų apsaugos srityje pasiektas dar vienas laimėjimas, o tai reiškia, kad yra žengiama link vis civilizuotesnės ir humaniškesnės Europos visuomenės. Visuomenės, kuri globėjiškai rūpinasi visais, galinčiais justi kančią ir skausmą. Tai taip pat puiki proga pasidžiaugti mūsų europietiškos visuomenės demokratijos brandumu ir etinių vertybių gajumu.
Peteris Singeris yra Princetono universiteto bioetikos profesorius. Singeris yra išleidęs knygas „Practical Ethics“, „The Expanding Circle“ bei „The Life You Can Save“.
