Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas.
Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių?
Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano. 10 dešimtmetyje atsivėrus sienoms lietuviai atrado naują nišą – tą, kas Vakarų pasaulyje seniai buvo ne prabangos dalykas. Kai daug metų automobilis buvo prabanga ir geriausiu atveju galėjai tikėtis kokio nors „Žigulio“ paskyrimo. Atsivėrusios sienos leido vežti, ką nori. Savaime suprantama, kad mes, neturtinga tauta, pradėjome gabenti dėvėtus, apdaužytus automobilius, kuriuos būdami auksarankiai sutaisydavome ir važinėdavome. Ta padėtis truko ne metus, ne dvejus – tai trunka jau antrą dešimtmetį. O valstybė, matydama šią situaciją, nesiima jokių reguliavimo priemonių, kad ji būtų pakreipta tinkama linkme
Ar seni, nesaugūs, teršiantys automobiliai atitinka mūsų visuomenės interesus?
Beveik 60 proc. šalies automobilių parko yra transporto priemonės, pagamintos iki 1993 metų, jų taršos standartas yra „Euro-0“. Ir žvelgiant į tai, kiek registruojama senų automobilių ir kiek naujų, galima pasakyti, kad proporcija yra absurdiška. Valstybei nereguliuoti tokios didelės ūkio šakos plėtros tiesiog nusikalstama. Tai ne mano vieno nuomonė.
Esate minėjęs, kad giliai valdininkų stalčiuose guli pasiūlymai, kaip būtų galima keisti šalies automobilių parko dydį, sudėtį, kaip skatinti jį atsinaujinti. Kodėl šiomis priemonėmis nepasinaudojama?
Egzistuoja terminas – politinė korupcija. Siekdami būti išrinkti politikai liaudžiai prižada labai daug, bet pažadų įgyvendinti neįmanoma. Tačiau tos priemonės, kuriomis būtų įvestas kokio nors verslo reguliavimas, tampa nepopuliarios, politikai, turintys priimti svarbius sprendimus, nenori to daryti, nes gali netekti populiarumo. Štai kodėl pasiūlymai, kaip atnaujinti šalies automobilių parką, nesvarstomi. Mūsų visuomenei reikia normalių sąlygų, paskatos įsigyti naujesnių automobilių. Galbūt dalis priemonių kurį laiką būtų nepopuliarios, tačiau laikui bėgant visuomenė suprastų jų naudą ir svarbą.
Ko turėtų imtis šalies valdžia pirmiausia tam, kad gatvėse pradėtų mažėti nesaugių, itin senų, smarkiai teršiančių automobilių?
Pirmiausia reikėtų padaryti paprastą ir aiškų dalyką, kuris nieko nekainuoja ir neturi skaudžių pasekmių. Turtingos užsienio šalys džiaugiasi, kad daugybė automobilių, kurie po eismo įvykių, kitų atsitikimų tampa nebetinkami naudoti ir išbraukiami iš šalies registro, išvežama į Lietuvą. Tokio automobilio statusas – pavojinga atlieka. O Lietuvoje mes juos priimame, suviriname, taisome, tačiau po remonto automobiliai nepatikrinami. Ir išvažiuoja į gatves skardinės dėžutės su varikliu ir ratais, be gamintojo numatytų saugos sistemų, su netvarkytais davikliais, neįrengtomis saugos pagalvėmis.
Lietuva remdamasi Europos Sąjungos ir vidaus teisiniais aktais turi teisę neįleisti tokių automobilių į šalį. Jeigu tai būtų daroma, Lietuvoje jau dešimtimis tūkstančių baisių automobilių būtų mažiau. Tačiau valstybinės institucijos, turinčios kontroliuoti tokius dalykus, savo darbo neatlieka, nors yra visi reikalingi teisiniai svertai.
Be to, turėtų būti įvesti ekonominiai ir finansiniai svertai, kurie skatintų žmones pirkti mažesnius, taupesnius, ekologiškesnius automobilius. Neagituojame pirkti visiškai naujų, tegu tai būna 4–5 metų senumo transporto priemonė. Tačiau ji turi būti techniškai tvarkinga, turėti visus gamintojo numatytus techninius elementus. Finansiniai svertai turėtų suteikti galimybę tam, kuris turi mažesnį, švaresnį ir saugesnį automobilį, mokėti mažesnį mokestį, o norintis galingo, didelio, bet taršaus automobilio turėtų mokėti daugiau. Dabar tokių paskatų nėra ir šioje vietoje palikta erdvė saviveiklai. O, neslėpkime, Lietuvoje vyrauja požiūris, kad jeigu mašina ne „šimtinė“ „Audi“, vadinasi, tai ne mašina.
Tačiau didelė dalis lietuvių senus automobilius perka todėl, kad neišgali įsigyti naujų – jie per brangūs.
Ar kas nors mūsų valstybėje skaičiavo, kiek prarandama pinigų dėl to, kad turime tokį seną ir nesaugų automobilių parką? Pagal įvykusių eismo nelaimių skaičių Europos Sąjungoje esame lyderiai. Per metus dėl jų prarandame maždaug 1,5 mlrd. litų. Taip pat Lietuva gauna tam tikras taršos kvotas, jeigu mūsų transporto priemonės terštų mažiau, mums Aplinkos taršos leidimų reikėtų mažiau arba didesnę dalį jų galėtume parduoti. Be to, ar mums rūpi visuomenės sveikata? Lietuvoje daugėja įvairių susirgimų, kuriuos vienaip ar kitaip lemia užterštas oras, dėl to didėja nedarbingumas, prireikia įvairių išmokų. Galiu išvardyti ir daugiau dalykų, kurie visuomenei atneša ne tik nepatogumų, bet ir didžiulių nuostolių. Jau nekalbant apie tai, kad mūsų miestai prigrūsti, nėra skirtų stovėti vietų. Pasakysiu nepopuliariai: kalbėti reikia apie automobilių parko mažinimą ir miestiečių persėdimą į viešąjį transportą.
Jau pernai buvo kalbėta apie automobilių mokestį. Anksčiau ar vėliau šis mokestis bus įvestas – ar jis gali pakeisti šalies automobilių parko vaizdą?
Manau, kad turime tą slenkstį peržengti. Jeigu manome, kad šiandien naudojamas automobilis nieko nekainuoja bendruomenei, klystame. Automobiliams reikia stovėjimo vietų, kelių, šviesoforų, visa tai prižiūrėti, automobilis teršia orą. Ar už visa tai automobilio savininkas turėtų susimokėti? Taip. Kai sakoma, kad tas mokestis sumokamas perkant degalus kartu su akcizu, klystama. Surinktą akcizą valstybė išskirsto įvairioms sritims, tačiau šalyje nėra tiesiogiai skiriamų pinigų infrastruktūrai tvarkyti.
Komercinių, krovininių automobilių savininkai moka kelių mokestį, kuris nuo šių metų padidėjo kelis kartus. Kuo geresni paprastų lengvųjų automobilių savininkai, kad jiems nereikia mokėti? Daugumoje Europos Sąjungos valstybių yra automobilių naudotojų mokestis. Man atrodo, kad mokesčio perdėtai baiminamasi. Galėtume tiesiog pasakyti, kad, pavyzdžiui, normalus lengvasis automobilis, turintis 1,5 litrų tūrio variklį, per mėnesį kainuotų, tarkime, 10 litų. Jeigu nevažinėji žiemą, tai ir neperki leidimo važinėti.
Kas nenori mokėti tų mokesčių? Greičiausiai tie, kurie savo vardu registravo kelis šimtus automobilių, kurių dauguma išvažiavusi į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Jeigu tokiam žmogui tektų susimokėti mokesčius, tai kainuotų kelis tūkstančius litų ir taptų rimta problema. Piktinasi ir tie, kurie kiemo patvoriuose laiko keletą jau nevažiuojančių, bet neišregistruotų automobilių, taip pat tie, kurie norėdami pasipuikuoti perka galingus didelio tūrio varikliais automobilius.
Įvedus automobilių mokestį Lietuvoje sumažėtų nebenaudojamų, nevažiuojančių transporto priemonių, keistųsi padėtis ir automobilių parke, kuriame yra 1,7 mln. automobilių ir iš jų – 0,5 mln. nevažiuojančių. Automobilio mokestis nėra baubas, tai viena iš priemonių, apie kurią mes galime kalbėti kaip apie perspektyvą.
CV: Petras Ignotas
Nuo 1994 m. – UAB „Tokvila“ valdybos narys
Nuo 2007 m. – Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas
2012 m. P. Ignotas buvo išrinktas antrajai kadencijai
Už ką turėtų būti mokamas automobilio mokestis?
Andrius Kubilius, premjeras
Vyriausybei ir Seimui neskubant, gerai pasirengus gal metų viduryje, gal dar vėliau gali būti svarstomi projektai, kuriais būtų siūloma į Lietuvą perkelti tai, kas galioja absoliučioje daugumoje Europos valstybių, kur visi automobilių valdytojai moka už turimus automobilius. Kai kuriose valstybėse tai siejama su automobilių registravimu, kitur moka už tai, kiek automobilis teršia orą. Bet tai darysime labai gerai apskaičiuodami, vertindami visą situaciją – ir europinę praktiką, ir ekonomikos būklę šiuo metu.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Automobilio mokestis yra mažiau žalingas negu nekilnojamojo turto mokestis. Nereikia išradinėti dviračio, reikia pasižiūrėti, kaip yra Europos Sąjungoje. Čia automobiliai apmokestinami pagal jų taršą. Jei būtų apmokestinta automobilių tarša, mokėti mokesčius tektų ir už galingus, ir už senus, bet abiem atvejais – taršius automobilius.
