„Lietuvoje įsigali prasta praktika daryti konspektinius pranešimus, kurie trunka 25–28 minutes. Aš manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų išvengta svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų“, – po prezidentės metinio pranešimo portalui Balsas.lt sakė ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.
Pritrūko konkretumo
„Nebuvo laiko rimčiau aptarti žmogaus teisių pozicijos, antidemokratinės tendencijos, ekonominės, energetinės situacijos. Viskas pasakyta labai bendromis frazėmis. Lyg prezidentė būtų ne mūsų civilizacijos atstovė ir iš kitos civilizacijos aukštumų žiūri, kas čia vyksta, ir vertina. Bet rinkėjai pasigenda konkretumo – ką prezidentūra padarė, kokius uždavinius sau kėlė, kokius įvykdė, kas pasisekė, kas nepasisekė. Dėl šių priežasčių metinį pranešimą pavadinčiau neturiningu, neturinčiu konceptualaus užtaiso“, – portalui Balsas.lt sakė P. Gylys.
Jis sakė pasigedęs ir užsienio politikos vertinimo.
„Nė vieno žodžio apie santykius su Lenkija. Aš suprantu, kad sunku suformuluot poziciją – kur yra mūsų santykių su Lenkija problema. Kita vertus, mes jau neturime draugų, esame politinėje apsuptyje. Jeigu valstybės vadovas šito nemato ir nekalba apie tai su žmonėmis, mes neišeisime iš izoliacijos. O tai, kad mes pirmininkausime Europos Sąjungai – ne nuopelnas. Paprasčiausiai eilė ateina“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Nepasakyti, kad „Snoras“ nepaliko finansinės duobės – neatsakinga
P. Gylio teigimu, nė vienas Lietuvos žmonėms svarbus dalykas metiniame pranešime nebuvo rimtai aptartas.
„Pavyzdžiui, „Snoro“ bankrotas – nepaprastai rimtas dalykas. Prezidentūra dalyvavo šioje istorijoje ar ne? Mano nuojauta sako, kad dalyvavo, tai reikėjo kaip nors paaiškinti prezidentūros poziciją „Snoro“ istorijoje. Aš sunkiai tikiu, kad Lietuvos banko vadovas būtų ėmęsis tokių žingsnių nepasitaręs su aukščiausiais šalies vadovais. Nepasakyti, kad „Snoras“ nepadarė finansinės duobės Lietuvoje – neatsakinga“, – kalbėjo patyręs ekonomistas.
Beatodairiškas taupymas smukdo ekonomiką
P. Gylys sakė neigiamai vertinantis ir prezidentės išsakytą paramą griežtai taupymo politikai.
„Aš manau, kad Graikijos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad beatodairiška taupymo politika duoda priešingą rezultatą – ekonomika smunka. Kai prezidentė kalba apie tai, kad bibliotekininkai gauna pašalpos dydžio algą, arba kad reikia skatinti verslą (ne tik žodžiais, bet ir finansinėmis priemonėmis), tos lėšos turėjo eiti iš biudžeto. Klausimas, kaip paimti iš biudžeto, jeigu jis nuolat mažėja. Juk mūsų biudžetas procentine išraiška yra mažiausias ES – 27 proc. BVP. O jeigu būtų 31 ar 32, jau būtų plius maždaug 5 mlrd. Ir bibliotekininkui būtų galima duot, ir smulkų verslą paremti, padaryti mokestines išimtis ir kita“, – aiškino jis.
„Juk ją rinko kaip ryžtingą žmogų, turintį europinės patirties ir dar kaip ekonomistę. Tai kaip ekonomistė prezidentė demonstruoja, kad beatodairiškas taupymas yra išeitis. Bet aš matau atvirkščiai – tai tik blogins ekonominę padėtį“, – išklausęs prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą sakė P. Gylys.
Duoklė rinkimams: kairieji ar dešinieji – nesvarbu?
„Mane labai sukrėtė, kai pasakė, kad nesvarbu, kairieji ar dešinieji, svarbu trispalvė. Taip, bet prezidentė praktiškai nemato skirtumo tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Jie yra, pažiūrėkite į Europą. Partijos supanašėja, bet tai ir yra Lietuvos tragizmas, kad nėra politinės konkurencijos tarp partijų“, – apgailestavo buvęs užsienio reikalų ministras.
Anot p. Gylio, prezidentės metiniame pranešime buvo galima įžvelgti ir tam tikrų „rinkiminių nuorodų“.
„Praktiškai ji pasakė, kad nereikia diskutuoti dėl svarbiausių valstybės reikalų rinkimų metu. Nediskutuokime, ką mes nusprendėme, taip tegul ir būna. Bet palaukite, visuomenėje gali būti įvairios nuomonės, o skirtingos partijos turi civilizuotai ir konceptualiai diskutuoti. O mums sako: „Jūs nediskutuokite, nekelkite strateginių klausimų per rinkimų kampaniją, nes tai, ką mes pradėjome dabar, jūs turėsite tęsti.“ Tai antidemokratiška ir liūdina“, – portalui Balsas.lt sakė politikas.
Visuomenėje tvyrančios įtampos nesumažino
Anot P. Gylio, metiniame pranešime reikėjo kalbėti ir apie tai, kad visuomenėje kaupiasi nepasitenkinimas esama situacija.
„Čia ne tik skurdas, bet ir psichologinė situacija yra įtempta. Bet ji išvengė šios temos. O visuomenėje tvyro didelė įtampa, ir lyderiai turi tai suprasti ir atitinkamai kalbėti, kad sumažintų šią įtampą. Paaiškinti kai ką. Bet to nebuvo. To, kas iš tiesų svarbiausia žmonėms– nei apie skurdą, nei apie žmogaus teises mes neišgirdome“, – apibendrindamas pareiškė jis.
