Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas.
Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.
Neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą inicijavo šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Susitikime bus kalbama apie krizę Gruzijoje, svarstomi galimi ES veiksmai teikiant pagalbą Gruzijai ir ES bei Rusijos santykių perspektyvos. P. Auštrevičius pažymėjo, kad tai bus neformalus viršūnių susitikimas – tai greičiau bus tik nuomonių pasikeitimas.
Įvairūs variantai – tiek Lietuvos, tiek Rusijos
P. Auštrevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad šiandien nebuvo suformuluotas vienas galutinis sprendimas, kadangi tai buvo dviejų komitetų susitikimas, o ir nuomonių būta įvairių. „Vieni siūlė plačiau žiūrėti, įtraukti ir prekybinius ryšius. Kiti sakė, kad reikia įvertinti mūsų pozicijos galimą įtaką mūsų dvišaliams santykiams su Rusija, ypač turint omenyje prekybinę dimensiją, kad Rusija gali imtis atsakomųjų priemonių“, - pasakojo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Kaip portalui sakė P. Auštrevičius, Rusija jau pati svarsto du galimus ES reagavimo kelius: „kietąjį“ ir „minkštąjį“. Pagal griežtesnįjį būtų tikimasi, kad ES reikalaus konkrečių sankcijų. „Minkštesnis“ variantas – būtų konstatuota, kad tokie Rusijos veiksmai yra nepriimtini ir reikia ieškoti tolimesnių sprendimų.
Keliai – kreiptis į JT ir persvarstyti Rusijos mandatą
Paties P. Auštrevičiaus nuomone, ES turi vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. „Europos Sąjunga turi siekti, kad tos aneksijos (Pietų Osetijos ir Abchazijos – aut.) atvejis būtų paminėtas JT rezoliucijoje. Ir čia ES turi veikti vieningai, privalo siekti vieningos pozicijos, nes tai yra tarptautinės teisės pažeidimas ir tarptautinės politikos įvykis“, - tvirtai kalbėjo liberalsąjūdietis.
Nors Rusija ir turi veto teisę Saugumo Taryboje, P. Auštrevičiaus teigimu, vieninga ES pozicija Jungtinėse Tautose vis tiek atneštų naudos. Abiejų komitetų narys aiškino, kad vetuojanti valstybė visada privalo paaiškinti savo poziciją ir ją argumentuoti. „Tai jau yra diskusija, o tai labai svarbu“, - sakė P. Auštrevičius.
Visgi P. Auštrevičius pabrėžė, kad ES turi veikti kaip vieninga organizacija – tik tuomet būtų galima pasiekti reikšmingų rezultatų. „Mes negalime toleruoti tokių atvejų pasaulinėje politikoje ir negalime sukurti precedentų, kurie galėtų toliau vystytis ir mes galėtume juos toliau matyti ateityje“, - pridūrė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Toliau kalbėdamas apie tai, ko turėtų imtis ES, P. Auštrevičius siūlė ir grįžti prie derybų mandato su Rusija persvarstymo dėl bendradarbiavimo sutarties. „Mes negalime užsimerkti ir vaidinti, kad nieko neatsitiko po mandato patvirtinimo“, - jis sakė portalui „Balsas.lt“.
UR ministras: svarbu sustiprinti ES ir siųsti aiškius signalus Rusijai
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pareiškė, kad reikia galvoti ne kaip nubausti Rusiją, o kaip sustiprinti Europos Sąjungą ir Lietuvą.
„Mano supratimu, svarbiausia, ko mes turime siekti, yra vieninga ES pozicija, aišku, šitas konfliktas nesibaigs greitai. Svarbu galvoti ne negatyviai, o pozityviai. Svarbu galvoti ne kaip nubausti Rusiją, o kaip padaryti ES ir Lietuvą stipresnę, vieningesnę, koncentruojantis į saugumo tematiką, konkrečiai - energetinio saugumo. Kad būtų įgyvendinami konkretūs planai, kurie didina ES ir Lietuvos saugumą“, - BNS cituoja P.Vaitiekūną.
Pasak jo, Rusija turi gauti aiškius signalus iš ES, kad tokių problemų sprendimas jėga neatneša laukiamų rezultatų.
J. Karosas: reikia vengti griežtos retorikos Rusijos atžvilgiu
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas po posėdžio sakė, jog sprendžiant šį „sudėtingą“ klausimą svarbu ieškoti bendros ES pozicijos.
„Jeigu viena pusė imperiškai agresyviai elgsis, kitos pusės pastangos nueis veltui. Šitame etape pirmiausia bus kalbama apie politinio poveikio priemones, tikriausiai kokių nors konkrečių sprendimų šiuo atveju dar nebus padaryta“, - žurnalistams sakė J. Karosas.
Pasak jo, reikėtų vengti ir griežtos „radikalios“ retorikos Rusijos atžvilgiu.
„Jeigu mes siekiam bendros ES pozicijos, tai griežtumo iškėlimas tokiai pozicijai nepasitarnauja. Kadangi ne visos ES valstybės, tokių tikrai yra mažuma, kalba radikalia politine kalba, dažniausiai kalba santūria diplomatine kalba. Aš manau, kad tokia kalba yra daugiau efektyvi negu griežta politinė retorika“, - samprotavo URK pirmininkas.
J. Karosas pripažino, kad Rusija iki šiol neįsiklausė į „diplomatinį“ toną ir pradėjo kalbėti „ginklų kalba“, tačiau sakė, jog tai nėra pagrindas ir ES perimti „agresyvaus partnerio“ kalbėjimo manierą.
A. Kubilius ragina nenuolaidžiauti Rusijai
Tuo tarpu Europos reikalų komiteto pirmininkas A. Kubilius teigė, jog Lietuvai santykius su Maskva nuo šiol reikia grįsti nuostata, kad karinė Rusijos agresija gali įvykti.
„Iki šiol savo užsienio politiką santykiuose su Rusija grindėme nuostata, kad bent jau karinės agresijos iš Rusijos nereikia tikėtis tiek prieš Baltijos valstybes, tiek prieš ES. Šitos iliuzijos reikia atsisakyti“, - sakė A. Kubilius.
„ES turi pradėti labai aiškius terminus - okupacija ir aneksija. Ir iš to turi plaukti aiškūs siūlymai, kaip ES turi elgtis, kai Rusija nevykdo tarptautinės teisės normų ir savo įsipareigojimų. ES turi būti principinga ir kieta, nes kitu atveju - jei ES nutars likti diplomatinės kalbos rėmuose - Rusija tai supras kaip leidimą toliau plėtoti savo agresiją“, - kalbėjo ERK vadovas.
„Nenorėčiau matyti Lietuvos pozicijos pasikeitimo link nuolaidžiavimo Rusijai“, - sakė A. Kubilius.
